Generalinis direktorius
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 782
Dabar naršo: 25
Informacija apie LR Vyriausybės priimtą nutarimą dėl įstojimo į bylą ir atstovavimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo byloje C-273/04

2004 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbta, kad 2004 m. birželio 28 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Lenkijos Respublikos ieškinys Europos Sąjungos Tarybai.

Lenkijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

1) panaikinti 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimo Nr. 2004/281/EB dėl Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų pritaikymo atsižvelgiant į Bendrosios žemės ūkio politikos reformą (1) 1 straipsnio 5 punktą, kuris pakeičia Stojimo Sutarties Stojimo akto II priedo 6 skyriaus 27 punktą, kuris nustato tiesioginių paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taikymo naujosioms valstybėms sąlygas.

2) taip pat:

—                                    nagrinėti bylą lenkų kalba,

—                                    spręsti bylą Didžiojoje kolegijoje ir

—                                    priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Faktai

2004 m. kovo 22 d. Taryba, remdamasi Stojimo Sutarties Stojimo akto 23 straipsniu,  Sprendimo Nr. 2004/281/EB dėl Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų pritaikymo atsižvelgiant į Bendrosios žemės ūkio politikos reformą (1) 1 straipsnio 5 punktu pakeičia Stojimo Sutarties Stojimo akto II priedo 6 skyriaus 27 punktą, atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1259/1999  buvo panaikintas  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003  nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001. Tarybos Sprendimo nuostatos iš esmės atkartoja buvusias Stojimo Sutarties Stojimo Akto II priedo 6 skyriaus 27 punkto nuostatas, tačiau Reglamento Nr. 1782/2003 I priedas, nustatantis tiesioginių išmokų sąrašą yra platesnis nei buvo nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 I priede. Tokiu būdu tiesioginių išmokų mokėjimo palaipsniui (palaipsniui didėjančia procentine dalimi) sistema praplečiama ir taikoma daugiau produktų, nei buvo susitarta Stojimo Sutartimi, atžvilgiu. 

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Lenkijos Respublikos Vyriausybė mano, kad Stojimo akto 23 straipsnis, interpretuojamas vadovaujantis tarptautinių sutarčių ir Bendrijos teisės aiškinimo principais, nesuteikia teisinio pagrindo priimti Sprendimo Nr. 2004/281/EB 1 straipsnio 5 punkte numatytas priemones, pagal kurias ribotų išmokų taikymas išplečiamas ir naujoms tiesioginėms išmokoms.

Ginčijama priemonė nėra Stojimo akto pritaikymas Bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimams, o esminis šiame Stojimo akte numatytų stojimo sąlygų pakeitimas žalingas Lenkijos Respublikai ir jos teritorijoje veikiantiems žemės ūkio produktų gamintojams. Ginčijama priemonė nėra Bendrijos teisės pakeitimų sąlygota būtina priemonė. Dėl to, Lenkijos Respublikos Vyriausybės nuomone, Europos Sąjungos Taryba neturėjo įgaliojimų išplėsti ribotų išmokų taikymą sprendimu, priimtu Stojimo akto 23 straipsnio pagrindu. Įvesdama ginčijamas priemones Europos Sąjungos Taryba pažeidė Stojimo akto 23 straipsnį.

Be to, Lenkijos Respublikos Vyriausybė teigia, kad ginčijama priemonė prieštarauja Stojimo sutarties tikslui suteikti naujoms valstybėms narėms visas su naryste ES susijusias teises ir nustatyti joms pareigas ir pažeidžia EB sutarties 12 straipsnyje ir 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą nediskriminavimo principą. Stojimo sutartis paremta principu, kad naujos valstybės narės įstoja į Bendriją lygiomis teisėmis, t.y. laikantis pagrindinio naujų valstybių narių gamintojų nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principo penkiolikos valstybių Bendrijos gamintojų atžvilgiu. Šis pagrindinis principas buvo apribotas tik baigtiniu paramos žemės ūkio produktų gamintojams instrumentų sąrašu. Tačiau ginčijama priemonė numato diskriminacinio pobūdžio sąlygą, kuria remiantis tiek esamos, tiek būsimos tiesioginės išmokos bus suteikiamos vadovaujantis nevienodomis sąlygomis, kylančiomis iš laipsniško įvedimo mechanizmo. Dėl to ginčijama priemonė sąlygoja, kad neapibrėžta ir tiksliai nenustatyta apimtimi nukrypstama nuo nediskriminavimo ir vieno požiūrio principo.

Lenkijos Respublikos Vyriausybė taip pat mano, kad dėl to, jog sprendimai, kurie Stojimo sutartyje laikytini išimtimis, ginčijamoje priemonėje traktuojami kaip įtvirtintos taisyklės, ji kelia pavojų pasiektiems derybų kompromisams ir pažeidžia sąžiningumo principą. Lenkijos Respublikos Vyriausybė teigia, kad ji nuo pat derybų dėl stojimo pradžios laipsniško įvedimo mechanizmą laikė išimtiniu sprendimu, taikomu tik baigtiniame sąraše nurodytiems instrumentams, o ne paramos žemės ūkio pajamoms Lenkijos Respublikos teritorijoje principu.

               Atsižvelgiant į tai, kad byla ir būsimas sprendimas yra aktualūs ir reikšmingi Lietuvos Respublikai, nes jeigu Lenkijos Respublika laimės šią bylą, Lietuvos Respublika turės teigiamų finansinių pasekmių, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 1388 „Dėl įstojimo į bylą ir atstovavimo Europos Bendrijų Teisingumo Teisme“ nutarė įstoti į šią bylą ir įgalioti  Europos teisės departamento  prie Teisingumo ministerijos generalinį direktorių Deividą Kriaučiūną  atstovauti Lietuvos  Respublikai  nagrinėjant Europos  Bendrijų   TeisingumoTeisme šio nutarimo 1 punkte nurodytą bylą.               Remdamasis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Europos teisės departamentas išsiuntė prašymą Europos Bendrijų teisingumo teismui leisti Lietuvos Respublikai įstoti į bylą.

Apie tolesnę bylos C-273/04 eigą informuosime Europos teisės departamento interneto svetainėje.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2014-05-08 10:27:13
Apie departamentą
Istorija