Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 2441
Dabar naršo: 9
Naujienos
2018-03-26
ESTT priėmė sprendimą sujungtose bylose Anisimovienė ir kiti, C-688/15, ir Indėlių ir investicijų draudimas, C-109/16

2018 m. kovo 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) priėmė sprendimą vadinamosiose banko „Snoras“ bylose (sujungtos bylos C-688/15 ir C-109/16).

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, iš dalies pakeistos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB (toliau – Direktyva 94/19/EB), 1 straipsnio 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies, taip pat 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva 97/9/EB) 1 straipsnio 1 ir 4 punktų bei 2 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

Šie prašymai pateikti bylose, pradėtose, pirma, Agnieškos Anisimovienės ir kitų 256 asmenų ir, antra, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl kompensacijos, kurios reikalauja A. Anisimovienė ir kt. bei Alvydas Raišelis, už pinigus, šių asmenų pervestus AB bankui „Snoras“ už akcijas ir obligacijas, kuriuos ši kredito įstaiga planavo išleisti ateityje, tačiau emisija nebuvo įgyvendinta dėl jos bankroto.

Konkrečiai, abejose bylose buvo keliami klausimai dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamos sumos - ar jos turėtų būti laikomos patenkančiomis į Direktyvos 94/19/EB, ar į Direktyvos 97/9/EB taikymo sritį ir kurioje iš šių direktyvų numatyta apsauga turėtų būti taikoma investuotojams.

Byloje C-688/15 nustatytos faktinės aplinkybės.  2010 m. gruodžio 21 d. AB banko „Snoras“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas padidinti atsakovės įstatinį kapitalą. 2011 m. vasario 3 d. Vertybinių popierių komisija patvirtino atsakovės vertybinių popierių prospektą (toliau – Prospektas), o 2011 m. kovo 1 d. buvo atidaryta atsakovės sąskaita AB banke „FINASTA“. Pagal Prospekte pateiktą informaciją, akcijų platinimo būdas buvo viešas – pasinaudojant akcijų įsigijimo pirmumo teise. Asmenims, turėjusiems atsakovės akcijų, nemokamai buvo priskirtos pasirašymo teisės. Prospekte nurodyta, kad emitentas platinimą atliks savo jėgomis, sutarčių su tarpininkais dėl akcijų emisijos platinimo nėra sudaryta.

Banko įstatų pakeitimai Juridinių asmenų registrui turi būti pateikiami per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pakeisti banko įstatus priėmimo dienos. Lietuvos bankui, kuris sprendžia, ar išduoti leidimą įregistruoti minėtus banko įstatų pakeitimus, inter alia, turi būti pateiktas patvirtinimas, kad lėšos už naujos emisijos apmokėtas banko akcijas sukauptos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje atskiroje sąskaitoje.

2011 m. kovo 9 d. – 2011 m. gegužės 16 d. ieškovai su atsakove sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu atsakovė įgijo teisę nurašyti akcijų pasirašymo sutartyse nurodytą lėšų sumą iš banke buvusių ieškovų asmeninių sąskaitų ir ją pervesti į AB banke „FINASTA“ buvusią savo sąskaitą, arba ieškovai patys pervedė ar įmokėjo lėšas į atsakovės sąskaitą AB banke „FINASTA“.

2011 m. gegužės 5 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo registruoti įstatų pakeitimus. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovės veiklos apribojimą (moratoriumą), tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakovės akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti atsakovės įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas atšaukė atsakovės banko licenciją. 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

Byloje C-109/16 nustatytos faktinės aplinkybės.  2011 m. birželio 16 d. Vertybinių popierių komisija patvirtino AB banko „Snoras“ ne nuosavybės vertybinių popierių prospektą, o 2011 m. liepos 14 d. – šio prospekto priedą (toliau – Bazinis prospektas). Patvirtinus Bazinio prospekto nuostatas ir paskelbus konkrečias kiekvienos emisijos galutines sąlygas, į viešąją vertybinių popierių apyvartą galėjo būti leidžiamos viena arba kelios vidutinės trukmės obligacijų emisijos.

Pagal Bazinio prospekto nuostatas su obligacijų pageidavusiais įsigyti asmenimis AB banko „Snoras“ filialuose bei skyriuose, kituose padaliniuose buvo sudaromos obligacijų pasirašymo sutartys. Už pasirašytas pagal sutartį obligacijas jas siekiantis įsigyti asmuo privalėjo visiškai atsiskaityti obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo dieną, sukaupdamas sutartyje nurodytą bendrą obligacijų kainą asmeninėje banko sąskaitoje, atidarytoje AB banke „Snoras“, ir užtikrinti galimybę bankui šią sumą nurašyti. Baziniame prospekte nurodyta, kad kiekvienos emisijos išleidimo data laikoma konkrečios emisijos galutinėse sąlygose nurodyta obligacijų įsigaliojimo data.           

2011 m. lapkričio 10 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. ieškovas su AB banku „Snoras“ sudarė dvi neprofesionalaus kliento aptarnavimo ir obligacijų pasirašymo sutartis, kuriomis susitarė įsigyti sutartyse nurodytą kiekį AB banko „Snoras“ obligacijų, ir tomis pačiomis dienomis į savo asmeninę banko sąskaitą, buvusią AB banke „Snoras“, įmokėjo bendrą obligacijų kainą atitinkančią sumą. Obligacijų pasirašymo sutartyse įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę AB bankui „Snoras“ įmokėtą sumą nusirašyti be atskiro investuotojo sutikimo ir apmokėti įsigyjamas obligacijas. 2011 m. lapkričio 11 d. AB bankas „Snoras“ nurašė lėšas iš šiame banke buvusios ieškovo asmeninės banko sąskaitos ir pervedė į tame pačiame banke buvusią banko vardu atidarytą surenkamąją sąskaitą obligacijoms apmokėti. 

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą), tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1329 banko akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą visam laikui atšaukti AB banko „Snoras“ banko licenciją. 2011 m. gruodžio 7 d. šiam bankui buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

Teisingumo Teismas sprendime pažymėjo, kad skoliniams reikalavimams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėse bylose, taikytinos Direktyvoje 97/9/EB numatytos investuotojų kompensavimo sistemos.

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad ir skoliniams reikalavimams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėse bylose, taikomos Direktyvoje 94/19/EB numatytos indėlių garantijų sistemos, nes jie susiję su „kredito liku[čiu], atsirad[usiu] dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 punktą.

Pažymėta, kad, esant situacijai, kai skoliniams reikalavimams taikomos tiek Direktyvoje 94/19/EB numatytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje 97/9/EB numatytos investuotojų kompensavimo sistemos, ir kai nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą iš šių direktyvų, bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis šia nuostata, negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti minėtų skolinių reikalavimų turėtojai. Esant tokiai situacijai, būtent pastarieji turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, numatytą nacionalinėje teisėje įgyvendinant šias dvi direktyvas, pasinaudoti teise į kompensaciją.

Galiausiai Teisingumo Teismas nurodė, kad, pirma, Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnio 1 punktas ir, antra, Direktyvos 97/9/EB 1 straipsnio 4 punktas bei 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa aiškintini taip, kad jais asmuo gali remtis nacionaliniame teisme, grįsdamas reikalavimus dėl kompensacijų prieš valstybės įmonę, kuri valstybėje narėje atsakinga už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas.

Apibendrinant galima teigti, kad Teisingumo Teismo priimtu sprendimu asmenų, siekusių įsigyti banko „Snoras“ akcijas arba obligacijas, interesai buvo visiškai apsaugoti ir jie įgijo teisę į prarastų lėšų atlyginimą iki Direktyvoje 94/14/EB arba Direktyvoje 97/9/EB nustatytų ribų.

Nuoroda į visą sprendimą:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=200548&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=661645

Spausdinimo versija  Spausdinimo versija