Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 2900
Dabar naršo: 36
Naujienos
2017-08-10
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Tupikas, C-270/17 PPU

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR), 4a straipsnio 1 dalies išaiškinimo. Šis prašymas pateiktas Nyderlanduose vykdant Europos arešto orderį (toliau – EAO), Klaipėdos apygardos teismo išduotą dėl Tado Tupiko, siekiant Lietuvoje įvykdyti laisvės atėmimo bausmę.

 

Byloje iš esmės yra keliamas klausimas, ar apeliacinis procesas yra laikytinas teisminiu nagrinėjimu, po kurio priimamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį.

Byla Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) nagrinėta skubos procedūra, nes nuteistasis pagrindinėje byloje buvo sulaikytas.

Pagrindinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. T. Tupikas, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. išdavė EAO, yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šiam piliečiui 2016 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrė galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis šį nuosprendį apskundė prašydamas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Vėliau nuteistasis nuo bausmės vykdymo pasislėpė.

Klaipėdos apygardos teismo išduoto EAO d punkte, kuriame reikalaujama nurodyti, ar asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, pažymėti du punktai: 1 punktas „Taip, asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas“ ir 3.1b punktas „asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, tačiau jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą ir kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą“.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Nyderlandų teismas nurodė, kad iš pateikto EAO ir kitos šio teismo turimos informacijos nėra aišku, ar nuteistasis dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma nuteistojo pateikta apeliacija. Šis teismas taip pat nurodo, kad Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas pagrindas atsisakyti vykdyti EAO, išduotą siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą, jeigu asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas tas sprendimas. Vis dėlto, Nyderlandų teismui nėra aišku, ar apeliacinis procesas yra laikytinas teisminiu nagrinėjimu, po kurio priimamas sprendimas. 

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui pateiktas šis klausimas:

Ar apeliacinis procesas,

– kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės ir

– per kurį dėl asmens buvo priimtas (naujas) apkaltinamasis nuosprendis ir (arba) paliktas nepakeistas pirmojoje instancijoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis,

– o Europos arešto orderis išduotas tam, kad būtų vykdomas šis apkaltinamasis nuosprendis,

yra „teisminis nagrinėjimas, po kurio [per kurį] priimtas sprendimas“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo [2002/584] 4a straipsnio 1 dalį?

Remdamasis sprendime išdėstytais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendė:

Jeigu išduodančiojoje valstybėje narėje numatyta, kad baudžiamoji byla nagrinėjama kelių instancijų teismuose, todėl vienas po kito gali būti priimti keli teismo sprendimai, iš kurių bent vienas priimamas in absentia, sąvoka „teisminis nagrinėjimas, po kurio [per kurį] priimtas sprendimas“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį, aiškintina kaip vienas procesas, per kurį priimtas galutinis sprendimas dėl suinteresuotojo asmens kaltės ir paskirta tokia bausmė, kaip laisvės atėmimas, iš naujo iš esmės išnagrinėjus bylos fakto ir teisės klausimus.

Toks apeliacinis procesas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, iš esmės patenka į šios sąvokos taikymo sritį. Vis dėlto nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad jis turi pirmiau nurodytus požymius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ 79 punktu, taip pat dalyvavo šioje byloje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas šioje byloje atitiko Lietuvos Respublikos poziciją.

Nuroda į šį sprendimą:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=193542&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=1158077

Spausdinimo versija  Spausdinimo versija