Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1022
Dabar naršo: 48
Naujienos
2017-12-21
Generalinis advokatas pateikė išvadą byloje SEB bankas, C-532/16

2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) generalinis advokatas Michal Bobek pateikė išvadą byloje SEB bankas, C-532/16, kurioje į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami klausimai dėl Direktyvos 2006/112/EB[1] (toliau –Direktyva 2006/112) nuostatų aiškinimo.

Pagrindinėje byloje ginčas kilo dėl prievolės SEB bankui tikslinti savo PVM atskaitą. 2007 m. kovo 28 dieną SEB bankas ir UAB „VKK Investicija“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią SEB bankas įsigijo 6 žemės sklypus. UAB „VKK Investicija“ SEB bankui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo išskirtas pardavimo PVM. Sandorio sudarymo metu sutarties šalys šį sandorį vertino kaip „žemės statybai“ tiekimą, kuris yra apmokestinamas PVM. SEB bankas sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM deklaravo kaip pirkimo PVM ir įtraukė ją į atskaitą.

2010 m. balandžio 14 d. UAB „VKK Investicija“ vienašališkai išrašė SEB bankui kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje patikslino žemės sklypų apmokestinamąją vertę ir išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pardavimo PVM nebuvo išskirtas. UAB „VKK Investicija“ įtraukė šias sąskaitas faktūras į savo apskaitą ir 2010 m. patikslino savo PVM deklaracijas už 2007 metus. UAB „VKK Investicija“ šias sąskaitas faktūras išrašė todėl, kad, kaip ji nurodė, ginčo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo žemės tiekimas statybai, todėl jis buvo neapmokestinamas PVM. Tokią poziciją vėliau patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), konstatavusi, kad UAB „VKK Investicija“ pagrįstai išrašė minėtas sąskaitas faktūras ir patikslino savo 2007 m. kovo mėn. PVM deklaracijos duomenis. SEB bankas UAB „VKK Investicija“ išrašytų sąskaitų faktūrų neįtraukė į savo apskaitą ir nenurodė jų savo PVM deklaracijoje už 2010 metų balandžio mėnesį.

Atlikusi mokestinį patikrinimą, VMI 2014 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareikalavo, kad SEB bankas grąžintų leistą pirminę atskaitą atitinkančią sumą. Ji taip pat pareikalavo sumokėti dalį susikaupusių delspinigių ir skyrė baudą. Sprendimas apskųstas Mokestinių ginčų komisijai, kuri panaikino Sprendimo dalį dėl PVM konstatavusi, kad VMI pažeidė nacionalinėje teisėje numatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. VMI šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris paliko galioti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą kaip pagrįstą. VMI šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą, kreipėsi į Teisingumo Teismą ir pateikė šiuos prejudicinius klausimus:

1. Ar Direktyvos 2006/112 184 – 186 straipsniai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, turi būti aiškinami taip, kad Direktyvoje 2006/112 numatytas atskaitos tikslinimo mechanizmas taikomas tais atvejais, kai pirminė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaita iš viso nebuvo galima, nes tai buvo neapmokestinamas žemės tiekimo sandoris?

2. Ar atsakymui į pirmą klausimą yra reikšminga, kad (1) į pirminę atskaitą žemės sklypų pirkimo PVM buvo įtrauktas dėl mokesčių administratoriaus praktikos, pagal kurią atitinkamas tiekimas klaidingai buvo laikomas apmokestinamu žemės statybai tiekimu, numatytu Direktyvos 2006/112 12 straipsnio 1 dalies b punkte, ir (ar), kad (2) žemės tiekėjas po pirkėjo atliktos pirminės atskaitos jam išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą kuria koreguojamos pirminėje sąskaitoje faktūroje nurodytos (išskirtos) PVM sumos?

3. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, Direktyvos 2006/112 184 ir (ar) 185 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kai pirminė atskaita apskritai nebuvo galima, nes atitinkamas sandoris buvo neapmokestinamas PVM, turi būti laikoma, jog apmokestinamojo asmens pareiga tikslinti šią atskaitą atsirado iš karto, ar tik tuomet, kai paaiškėjo, jog pirminė atskaita buvo negalima?

4. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, Direktyva 2006/112, ypač jos 179, 184 – 186 ir 250 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad patikslintos atskaitytino pirkimo PVM sumos yra įtraukiamos į to mokestinio laikotarpio PVM atskaitą kurio metu atsirado apmokestinamojo asmens pareiga ir (ar) teisė tikslinti jo pirminę atskaitą?

Nagrinėdamas pirmąjį prejudicinį klausimą, generalinis advokatas savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad klaida, kurią reikia ištaisyti pagrindinėje byloje, yra susijusi ne su klausimu, kokią sumą SEB bankas turėjo atskaityti, bet veikiau su klausimu, ar teisę į atskaitą jis apskritai turėjo. Kitaip tariant, šioje byloje yra siekiama ištaisyti klaidą, kuri buvo padaryta priimant sprendimą dėl teisės į atskaitą turėjimo, ne teisės masto. Nurodęs, kad Direktyvos 184-186 2006/112 straipsniai turėtų sudaryti darnią visumą, ir aiškinant vieną iš šių straipsnių reikia atsižvelgti į kitus straipsnius ir į bendrą aptariamo skyriaus tikslą, generalinis advokatas pažymėjo, jog bendras skyriuje numatyto mechanizmo tikslas yra ištaisyti atskaitytą sumą, o ne padėtį, kai teisės į atskaitą nebuvo – jeigu teisės į atskaitą nėra, teisės į atskaitą tikslinimo mastas neturi reikšmės. Todėl generalinio advokato nuomone, tikslinimo mechanizmas pagrindinėje byloje nagrinėjamo skundo atveju netaikomas.

Tačiau generalinis advokatas pažymėjo, kad klaidingai leistą atskaitą vis tiek reikėtų ištaisyti, laikantis nacionalinėje teisėje taikytinų senaties terminų, o tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamai padarytai klaidai tikslinimo mechanizmas netaikomas, nereiškia, jog šiai klaidai apskritai netaikoma bendra PVM sistema ir fiskalinio neutralumo principas.

Dėl antrojo prejudicinio klausimo generalinis advokatas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į jo siūlomą atsakymą į pirmąjį klausimą, antrąjį klausimą galima laikyti nacionalinės teisės klausimu, kuriam Teisingumo Teismo išaiškinimas nėra reikalingas. Vis dėlto, jis pateikė savo vertinimą ir nurodė, kad 2010 m. kreditinė sąskaita faktūra neturi reikšmės vertinant SEB banko mokestines prievoles. Tuo tarpu jeigu (per)kvalifikavus sandorį, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje – žemės tiekimo sandorį, PVM tikslais kompetentingos institucijos pakoreguoja apmokestinamojo asmens, kaip antai SEB banko, mokestines prievoles, jos privalo išlaikyti reikiamą pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti fiskalinį neutralumą ir vienodą teisės taikymą ir teisėtų to asmens lūkesčių.

Kadangi generalinio advokato nuomone, tikslinimo mechanizmas pagrindinėje byloje nagrinėjamo ieškinio atveju netaikomas, į trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus atsakyti nereikia.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, generalinis advokatas siūlo Teisingumo Teismui atsakyti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prejudicinius klausimus taip:

– 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 184–186 straipsnius reikia aiškinti taip, kad juose numatytas tikslinimo mechanizmas netaikomas tokiais atvejais, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, jeigu pirminė pridėtinės vertės mokesčio atskaita apskritai buvo negalima, nes atitinkamas sandoris buvo neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu. Tačiau pagal fiskalinio neutralumo principą valstybė narė, vadovaudamasi nacionalinės teisės nuostatomis, privalo išieškoti netinkamai leistą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą atitinkančią sumą,

– jeigu (per)kvalifikavus tiekimo sandorį, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje – žemės tiekimo sandorį, pridėtinės vertės mokesčio tikslais kompetentingos institucijos pakoreguoja apmokestinamojo asmens mokestines prievoles, jos privalo išlaikyti reikiamą pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti fiskalinį neutralumą ir vienodą teisės taikymą ir teisėtų to apmokestinamojo asmens lūkesčių.

Primename, kad generalinio advokato išvada Teisingumo Teismo nesaisto. Generalinio advokato pareiga – visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, stengiantis Teisingumo Teismui padėti atlikti savo uždavinį.

Nuoroda į generalinio advokato išvadą internete:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=198088&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=575898#Footnote22


[1] 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 335, 2007 12 20, p. 60)

Spausdinimo versija  Spausdinimo versija