Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1044
Dabar naršo: 22
Informacija apie Europos Bendrijų Teisingumo Teisme svarstomą bylą C-192/05

2005 m. rugpjūčio mėn. Europos teisės departamentas, remdamasis 2005 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezoliucija Nr. 21, pateikė rašytines pastabas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-192/05, kurioje Centrale Raad van Beroep (Nyderlandų Aukščiausiasis socialinės apsaugos teismas) 2005 m. balandžio 22 d. nutartimi pateikė prašymą priimti preliminarų nutarimą byloje pagal K. Tas-Hagen ir R.A. Tas apeliacinius skundus, prašydamas išaiškinti, ar Europos bendrijos teisė, ypač Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnis (Europos Sąjungos piliečio teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje) draudžia priimti nacionalinės teisės nuostatą, tokią kaip šiuo atveju, pagal kurią pašalpos karo aukoms nesuteikiamos tiems asmenims, kurie turėjo tos valstybės narės pilietybes, bet tuo laiku, kai buvo pateikti prašymai, gyveno kitoje valstybėje narėje.

 Pagrindiniame procese ginčas iškilo, kai K. Tas-Hagen ir R.A Tas, remdamiesi Olandijos Išmokų 1940-1945 karo aukoms civiliams įstatymu (toliau – Išmokų karo aukoms įstatymas, WUBO), pateikė prašymus periodinėms išmokoms ir pašalpai gyvenimo sąlygoms pagerinti gauti, kurie kompetentingų Nyderlandų institucijų nebuvo patenkinti, nes pagal bendrą principą įstatymas yra taikomas asmenims, kurie prašymo pateikimo metu yra Olandijos piliečiai ir nuolat gyvena Olandijoje. Abu pareiškėjai turėjo Olandijos pilietybę ir atitiko sąlygas gauti pašalpą tačiau gyveno Ispanijoje. Abiejų pareiškėjų skundai dėl sprendimų neskirti jiems išmokų buvo atmesti kaip nepagrįsti 2001 m. gruodžio 28 d., todėl jie kreipėsi į Centrale Raad van Beroep (Olandijos aukštesnįjį socialinės apsaugos teismą), ginčydami sprendimus ir nurodydami, kad gyvenamosios vietos sąlyga prieštarauja Sąjungos pilietybę reglamentuojančioms nuostatoms.

Sprendimui pareikšti pastabas byloje pritarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai pat 2005 m. liepos 13 d. Europos teisės departamente vykusio Europos teismų darbo grupės posėdžio metu, kuriame dalyvavo minėtos institucijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai, buvo pritarta pastabų byloje pateikimui, pritariant Nyderlandų kompetentingos institucijos (Pension and Benefits Board Advisory Chamber on the Law of Benefits for Civilian War Victims) sprendimui, kad pašalpos karo aukoms neturi būti suteikiamos tiems asmenims, kurie turėjo tos valstybės narės pilietybę, bet tuo laiku, kai buvo pateikti prašymai, gyveno kitoje valstybėje narėje. Toks sprendimas, minėtų institucijų nuomone, būtų naudingesnis Lietuvos socialinei sistemai, nes atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Nyderlanduose pašalpų nukentėjusiems asmenims skyrimo sąlygos yra labai panašios, Europos Teisingumo Teismui išaiškinus, kad Europos Bendrijų sutarties 18 str. draudžia priimti tokias nacionalinės teisės nuostatas, kaip apibrėžta byloje, sąlygotų ir galimą Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų prieštaravimą Europos Bendrijų teisei. O tai reikštų, kad reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, visą valstybinių pensijų išmokų sistemą ir reikėtų mokėti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas Lietuvos Respublikoje negyvenantiems asmenims, o galbūt ir ne Lietuvos Respublikos piliečiams.

Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kuri nustato, kad kad EB sutarties 17 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos pilietybė nesiekia išplėsti Sutarties ratione materiae taikymo srities vidaus situacijoms, neturinčioms jokio ryšio su Bendrijos teise (1997 m. birželio 5 d. sprendimo Uecker ir Jacquet, C-64/96 ir C-65/96, Rink. p. I-3171, 23 punktas ir 2003 m. spalio 2 d. sprendimo Garcia Avello, C-148/02, Rink. p. I-11613, 26 punktas) bei į Teisingumo teismo sprendimą byloje Josef Baldinger prieš Pensionsversicherungsanstalt der Arbeiter[1], Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė Teismui atsakyti į pateiktą klausimą taip:

Bendrijos teisė, įskaitant ir EB sutarties 18 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia taikyti nacionalinės teisės normų, kuriomis remiantis, tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje, išmokėti išmoką civiliams karo aukoms atsisakoma vien todėl, kad suinteresuotas asmuo, turintis atitinkamos valstybės narės pilietybę, paduodamas prašymą gyvena ne šios, o kitos valstybės narės teritorijoje.

Apie tolesnę bylos C-192/05 eigą informuosime Europos teisės departamento interneto svetainėje.

[1] 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Josef Baldinger prieš Pensionsversicherungsanstalt der Arbeiter, C-386/02, Rink. dar nepaskelbtas.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:46:13
Apie departamentą
Istorija