Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1601
Dabar naršo: 46
Informacija apie Europos Bendrijų Teisingumo Teisme svarstomą bylą C-220/05

2005 m. rugsėjo 2 d. Europos  teisės departamentas  pateikė  rašytines pastabas  byloje C-220/05

Dėl Tribunal administratif de Lyon 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Jean Auroux ir kiti prieš Commune de Roanne, dalyvaujant Société d'équipement du département de la Loire

Jean Auroux ir kiti ieškovai pagrindinėje byloje reikalauja, kad teismas panaikintų Roanne savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 28 d. sprendimą, kuris įgalioja merą pasirašyti viešosios plėtros sutartį su Societe d’equipement du department de la Loire (toliau – SEDL), mišraus kapitalo (viešojo ir privataus) bendrove, dėl laisvalaikio centro ir automobilių stovėjimo aikštelės statybos.

Sutartis, kuri buvo sudaryta remiantis ginčijamu Roanne valdžios sprendimu, reikalauja SEDL pradėti turto įsigijimą ir ieškoti finansavimo, pateikti tam tikrus apskaitos dokumentus, atlikti tyrimus, surengti projektavimo konkursą, įvykdyti statybos darbus ir koordinuoti projektą, taip pat apie savo darbus informuoti Roanne miestą. Visų šių darbų tikslas - pasiūlyto projekto faktinis įgyvendinimas.

Ginčijamas Roano savivaldybės tarybos sprendimas leidžia sudaryti viešosios plėtros projektą su SEDL. Sutarties objektas yra plėtros projekto įgyvendinimas siekiant patenkinti bendrojo intereso poreikius. Šis projektas be laisvalaikio centro pastatų, kurie bus perleisti tretiesiems asmenims, statybos numato taip pat ir darbų, tenkinančių perkančiosios organizacijos poreikius, atlikimą, t.y. automobilių aikštelės, gatvių ir visuomeninių aikštelių statybą. Miestas apmokės SEDL už atliktus darbus bei taip pat skirs lėšas dalinai tų pačių darbų finansavimui. Sutartyje taip pat numatyta, kad visi pastatai, kurie iki sutarties pasibaigimo nebus parduoti, atiteks Roano miestui, taip pat kaip ir Roano miesto savivaldybė prisiims visas tuo metu esančias SEDL skolas, kurios lieka pagal SEDL sudarytas sutartis.

Besikreipiantis nacionalinis teismas Europos Teisingumo Teismui uždavė tokius klausimus:

  1. Ar sutartis, kuria viena perkanti organizacija patiki kitai perkančiai organizacijai plėtros projekto, kuriuo siekiama patenkinti bendro intereso poreikius, įgyvendinimą, pagal kurią pastaroji perkanti organizacija pastato pirmajai jai reikalingus įrengimus ir kuriai pasibaigus pirmoji perkanti organizacija automatiškai tampa šių tretiesiems asmenims neperleistų įrengimų ir kitų žemės sklypų bei pastatų savininke, yra viešasis darbų pirkimas iš dalies pakeistos 1993 m. birželio 14 d. Direktyvos 93/37/EEB[1] 1 straipsnio prasme?
  2. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar vertinant specialiųjų skolinimosi teisių 5000 000 ribą, nustatytą tos pačios direktyvos 6 straipsnyje, reikia atsižvelgti tik į sumokėtą kainą už perkančios organizacijos perleistus įrengimus, ar į šios kainos ir įnašų sumą, net jei pastarieji tik iš dalies susiję su šių įrengimų pastatymu, ar į bendrą atliktų darbų ir neperleisto turto, kuris pasibaigus sutarčiai automatiškai tampa pirmosios perkančios organizacijos nuosavybe, jai perimant tęsiamų sutarčių vykdymą ir antrosios perkančios organizacijos atsiradusias skolas, vertę?
  3. Jei į pirmus du klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar pirmoji perkanti organizacija, sudarydama tokią sutartį gali nesilaikyti šioje direktyvoje numatytos sutarties sudarymo procedūros, remdamasi tuo, kad ši sutartis gali būti sudaryta tik su tam tikrais juridiniais asmenimis ir kad tas pačias procedūras taikys antroji perkanti organizacija sudarydama viešojo darbų pirkimo sutartis?

Europos teisės departamentą šioje byloje pateikti rašytines pastabas įgaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija Nr. 22, kurios priėmimą iniciavo Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublika pateikė pastabas Europos Bendrijų Teisingumo Teismui byloje C-220/05 siūlydama į nagrinėjamus klausimus atsakyti taip:

  1. Sutartis, kuria viena perkanti organizacija patiki kitai perkančiai organizacijai plėtros projekto, kuriuo siekiama patenkinti bendro intereso poreikius, įgyvendinimą, pagal kurią pastaroji perkanti organizacija už atlyginimą pastato pirmajai jai reikalingus įrengimus ir kuriai pasibaigus pirmoji perkanti organizacija automatiškai tampa šių tretiesiems asmenims neperleistų įrengimų ir kitų žemės sklypų bei pastatų savininke, yra viešasis darbų pirkimas iš dalies pakeistos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB 1 straipsnio prasme.
  1. Atsižvelgiant į Bendrijos interesus bei efektyvų Bendrijos teisės taikymą, teigtina, kad Direktyvos 93/37 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su projekto vertės skaičiavimu, turėtų būti aiškinamos plečiamai, tokiu būdu į projekto vertę įtraukiant tiek išlaidas, kurios numatytos pačioje vystymo sutartyje, tiek išlaidas, kurios galimos ateityje bei išlaidas, kurios tik iš dalies yra susijusios su atliekamais darbais. Taip pat teigtina, kad atsižvelgiant į direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 punktą, esant nepakankamai apibrėžtoms sutarties sąlygoms, nustatančioms perkančiosios organizacijos finansinius įsipareigojimus, turėtų būti taikoma prezumpcija, kad sutartis pakliūna į direktyvos veikimo sritį, net jei nominali jos vertė yra mažesnė.
  1. Perkančioji organizacija sudaranti viešąją darbų pirkimo sutartį su antrąja perkančiąja organizaciją privalo taikyti visas Direktyvoje 93/37 numatytas tokių sutarčių sudarymo taisykles, net ir tuo atveju, jei antroji perkančioji organizacija taikytų tas pačias procedūras sudarydama kitas viešąsias darbų pirkimo sutartis dėl to paties projekto. Pirmoji perkančioji organizacija turi rengti viešąjį tokių darbų pirkimo konkursą, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomos Direktyvoje 93/37 numatytos išimtys.
Apie tolesnę bylos C-220/05 eigą informuosime Europos teisės departamento interneto svetainėje.

[1] OL L 199, p. 1;

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:46:30
Apie departamentą
Istorija