Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 754
Dabar naršo: 59
Informacija apie ETT priimtą sprendimą byloje C-431/04

2006 m. gegužės 4 dieną Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą pirmojoje byloje, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo patvirtinusi savo poziciją ir pateikusi ją motyvuojančias rašytines pastabas (byla C-431/04 Massachusetts Institute of Technology dėl Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą išaiškinti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 nuostatas). Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar turėtų būti suteikiama papildoma patentinė apsauga medicinos produktams (vaistams Gliadel), kurių tik viena medžiaga yra veiklioji, o kita yra tik pagalbinė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 13 d. pritarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro siūlytai pozicijai, kad Lietuvos farmacijos generinei pramonei būtų naudingiau, jei papildoma apsauga nebūtų suteikiama tokiems produktams, kurių tik viena sudedamoji dalis turi gydomąjį poveikį, o kita yra pagalbinė (jų deriniui), nes priešingu atveju būtų prailginta tokių produktų patentinė apsauga. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengė ir išsiuntė Teisingumo Teismui rašytines pastabas, pagrindžiančias šią Vyriausybės poziciją.

Europos Teisingumo Teismas šioje byloje, neatsižvelgdamas į priešingus generalinio advokato, Komisijos ir kai kurių kitų bylos šalių siūlymus, priėmė sprendimą, atitinkantį LR Vyriausybės suformuotą poziciją. Pasiremdamas įtikinamais argumentais, be kitų ir nurodytais Europos teisės departamento parengtose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pateiktose pastabose, Teismas išaiškino, kad 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 1 straipsnio b dalis turi būti suprantama taip, kad „medicinos produkto veikliųjų sudedamųjų dalių derinio“ sąvoka neapima derinio iš dviejų medžiagų, iš kurių tik viena turi gydomąjį poveikį tam tikrai nustatytai indikacijai, o kita gali suteikti medicinos produktui tam tikrą farmacinę formą, kuri būtina pirmosios medžiagos gydomajam poveikiui tai pačiai indikacijai.

Šis Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1768/92 nuostatų išaiškinimo nesuteikiant papildomos apsaugos prašomai vaisto medžiagai yra naudingas Lietuvos ekonomikai (Lietuvos farmacijos generinei pramonei), nes suteikia galimybę gaminti vaistus, kurių patentinė apsauga yra pasibaigusi. Papildomos apsaugos nesuteikimas tokiems medicinos produktams, kurių tik viena vaistinė medžiaga yra veiklioji, sudaro prielaidas daugiau gamintojų pasinaudoti mokslo ir tyrimų pasiekimais ir gaminti tokius vaistus, kaip byloje svarstyti kovai su smegenų vėžiu skirti vaistai Gliadel, kurie yra ypatingi ir labiausiai pritaikyti specialiam panaudojimui pagalbinių medžiagų dėka. Šis sprendimas bus ne mažiau naudingas ir sveikatos apsaugos sistemai ir jos pacientams, nes po Teismo sprendimo pasibaigus patento galiojimui tokiems naujiems medicinos produktams nebebus suteikiama papildoma apsauga, todėl tokius vaistus galės gaminti ir kiti gamintojai, o tai turėtų sumažinti vaistų kainas.

Tuo pačiu Teismo sprendimas atskleidžia galimybę, kaip Lietuvos Respublikos institucijos gali prisidėti prie ES teisės aktų, kurių rengime ir priėmime nedalyvavo, turinio aiškinimo ir tikslinimo.
 


« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:45:29
Apie departamentą
Istorija