Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 684
Dabar naršo: 14
Informacija apie 2006 m. rugsėjo 12 d. Generalinio advokato pateiktą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui išvadą byloje C-303/05

Nacionalinis teismas Arbitragehof  (Belgija) byloje C-303/05 Ne pelno organizacija Advocaten voor de wereld prieš Ministerrrad kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (toliau - Teismą) dėl prejudicinio sprendimo dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau - Pagrindų sprendimas) pripažinimo neteisėtu.

2006 rugsėjo 12 d. generalinis advokatas Dámaso Ruiz - Jarabo Colomer Teismui pateikė savo išvadas. Kaip ir Lietuvos Respublika, 2005 m. lapkričio 21 d. pateikusi rašytines pastabas šioje byloje, generalinis advokatas siūlė Teismui priimti sprendimą, patvirtinantį Pagrindų sprendimo teisėtumą. Generalinis advokatas pateikė tokius argumentus:

1.Dėl Pagrindų sprendimo teisinio pagrindo teisėtumo

Visų pirma, generalinis advokatas, lygindamas Pagrindų sprendimo dėl „perdavimo“ ir ekstradicijos taikymo sąlygas, savo išvadose konstatavo, kad, nors ir tam tikrais atžvilgiais šios dvi trečio ramsčio bendradarbiavimo formos yra panašios , vis dėlto jos negali būti tapatinamos, kadangi jų taikymo tikslai yra skirtingi. Kadangi nuteistųjų ar įtariamųjų asmenų perdavimas vykdant baudžiamuosius nuosprendžius ar traukiant baudžiamojon atsakomybėn  vyksta pagal skirtingas valstybių narių nacionalines procedūras, siekiant plėtoti bendrą valstybių narių veiklą policijos bei teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, yra būtina sukurti suderinimo priemones Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei vystyti. Taigi Pagrindų sprendimu nesukuriama nieko nauja, o tik siekiama suderinti valstybių narių įstatymus bei kitus teisės aktus.

Kiek tai susiję su trečiame ramstyje taikomais teisiniais pagrindais, generalinis advokatas analizavo pamatinio sprendimo bei konvencijos sąsajas. Visų pirma, jis pastebėjo, kad atsižvelgdama į kiekvieno ES sutarties 32 straipsnio 2 dalyje minimo teisinio pagrindo taikymo sąlygas, Taryba, priimdama teisės aktą,  gali  laisvai pasirinkti teisinį pagrindą. Generalinis advokatas išskyrė pamatinį sprendimą bei konvenciją, kaip nagrinėjamu atveju adekvačiausius  teisinius pagrindus. Jis pažymėjo, kad, nors ekstradicijos sritis dažniausiai yra reglamentuojama tarptautinių sutarčių forma, tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju su Europos arešto orderiu susiję „perdavimo“ klausimai turėjo būti reguliuojami konvencija.

Generalinis advokatas taip pat nagrinėjo klausimą, ar konvencija geriau užtikrintų subsidiarumo bei  proporcingumo principų taikymą nei pamatinis sprendimas. Jis konstatavo, kad Pagrindų sprendime yra aiškiai numatoma, kad šie principai nėra pažeisti. Taigi, nors Taryba turėjo galimybę su Europos arešto orderiu susijusius klausimus reguliuoti konvencija, pasinaudodama jai suteikta pasirinkimo laisve, ji teisėtai galėjo priimti ir  pamatinį sprendimą, kuris yra tinkamiausia priemonė numatytiems tikslams pasiekti pagal šio ES teisės akto tikslą ir turinį.

Kiek tai susiję su ES teisės aktų veiksmingumo reikalavimais, generalinis advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės narės bei ES institucijos privalo vykdyti ES sutarties 2 straipsnyje numatytus įsipareigojimus (vystyti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę) tam pasirinkdamos adekvačiausias priemones. Kadangi pamatinis sprendimas šiuo atžvilgiu yra veiksmingiausia priemonė, Taryba ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasirinkti šį teisinį pagrindą.

2.Dėl pagrindinių teisių apsaugos ir teisėtumo principo baudžiamosiose bylose taikymo

Kiek tai susiję su pagrindinių teisių apsauga ES lygmenyje ir, ypač su teisėtumo principo baudžiamose bylose taikymu, generalinis advokatas nagrinėjo klausimą, ar Pagrindų sprendimo išlyga, kuria nereikalaujama, kad dvigubo baudžiamumo reikalavimas būtų taikomas 2 straipsnio 2 dalyje numatyta veikai, jį  taikant kitai  Pagrindų sprendime numatytai veikai, nepažeidžia  pagrindinės teisės į lygybę prieš įstatymą.

Generalinis advokatas pabrėžė, kad pagrindinės teisės, kurių apsauga užtikrinama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK), ES lygmenyje yra ginamos tiek kaip bendrieji principai, tiek pagal ES sutarties 6 straipsnį bei  ES Pagrindinių teisių chartiją.

Dėl pagrindų sprendimo 2002/584 2 straipsnio 2 dalies ir lygybės principo

Generalinis advokatas pabrėžė, kad nors pagal Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 4 dalį perdavimas gali būti vykdomas su sąlyga, kad veikos, už kurias yra išduotas Europos arešto orderis, būtų laikomos nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės narės teisę, vis dėlto,  pagal 2 straipsnio 1 dalį užtenka, kad pagal išduodančios valstybės narės teisę veika būtų baustina  nustatytos trukmės bausme. Tokia galimybė nėra suteikta nusikalstamų veikų, numatytų 2 straipsnio 2 dalyje atžvilgiu. Taigi, jo manymu,  dvigubo baudžiamumo reikalavimas nėra įtvirtintas  taikant ir kitas  Pagrindų sprendimo nei  2 straipsnio 2 dalies išlygas.

Lygybė prieš įstatymą reiškia, kad panašios situacijos turi būti panašiai traktuojamos, tačiau jos gali būti traktuojamos skirtingai, kai tai pateisina tam tikros objektyvios aplinkybės.

Generalinio advokato manymu, nagrinėjamu atveju situacijos yra vertinamos pagal pažeidimo pobūdį, o ne asmeninę pažeidėjo situaciją, todėl subjektyvios diskriminacijos negali būti. Taigi skirtingoms nusikaltimų rūšims skirtingų taisyklių taikymas yra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis, teisingas bei proporcingas. Be to, kiek tai susiję su Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalies išlygos taikymu, lygybės klausimas negali būti keliamas, kadangi diskriminacijos prieš patį save nebūna.

Dėl Pagrindų sprendimo 2002/584 2 straipsnio 2 dalies ir  teisėtumo principas baudžiamosiose bylose

Generalinis advokatas pastebėjo, kad EŽTK 7 straipsnio 1 dalis bei ES Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis užtikrina  teisėtumo principo baudžiamosiose bylose taikymą. Jais  reikalaujama, kad iš anksto būtų numatyta baustina veika bei taikomos už ją sankcijos. Nagrinėdamas, ar Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalis atitinka šį reikalavimą, jis pastebėjo, kad Pagrindų sprendime nenumatoma sankcijų, o tik siekiama sukurti skirtingų ES valstybių narių tarpusavio pagalbos bei bendradarbiavimo mechanizmą baudžiamosios teisės srityje. Vykdančioji valstybė narė, taikydama Pagrindų sprendimą tik patikrina, ar formalios jo taikymo sąlygos yra įvykdytos, o ne jo taikymo pagrindą, todėl, jo manymu, Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalis teisėtumo baudžiamosiose bylose principo nepažeidžia.


« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:12:42
Apie departamentą
Istorija