Generalinis direktorius
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 951
Dabar naršo: 37
Informacija apie 2006 m. rugsėjo 20 d. Europos teisės departamento pateiktas Europos Bendrijų Teisingumo Teismui Lietuvos Respublikos rašytines pastabas byloje C-241/06

2006 m. rugsėjo 20 d. Europos teisės departamentas pateikė rašytines pastabas byloje C-241/06 Lämmerzahl GmbH prieš Freie Hansestadt Bremen, kurioje 2006 m. gegužės 18 dieną į Europos Teisingumo Teismą kreipėsi Vokietijos teismas (Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen) prašydamas priimti prejudicinį sprendimą pagal EB steigimo sutarties 234 straipsnį.

Pagrindinėje byloje ginčas kilo tarp perkančiosios organizacijos Freie Hansestadt Bremen (toliau – atsakovas) ir konkurso dalyvio Lämmerzahl (toliau – ieškovas), kuris prašo pripažinti, kad atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų direktyvose įtvirtintą pareigą apie viešąjį pirkimo konkursą skelbti Europiniu lygmeniu, kai viešojo pirkimo sutarties vertė siekia tam tikrą ribinę vertę, kadangi atsakovas neteisingai apskaičiavo sutarties vertę. Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovas neįvykdė  viešojo pirkimo sąlygų, kadangi pažeidė viešajam pirkimui pateiktos kompiuterinės programinės įrangos testavimo procedūrą. Remiantis nacionaline teise ieškovas neteko teisės skųsti perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų, kadangi jis praleido nacionalinėje teisėje numatytą apskundimo terminą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Europos Teisingumo Teismui pateikė tokius klausimus: 

1. Ar 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvai 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo su pakeitimais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, ypač jos 1 straipsnio 1 ir 3 dalims, neprieštarauja tai, kad dalyviui apskritai atimama teisė prašyti peržiūrėti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes dalyvis per nacionalinėje teisėje nustatytą apskundimo terminą dėl savo kaltės neužginčijo sudarant viešojo pirkimo sutartį padaryto pažeidimo, susijusio su

a) pasirinkta pranešimo apie oficialių pasiūlymų konkursą forma arba

b) sutarties vertės nustatymo teisingumu (aiškiai neteisingas vertinimas arba nepakankamas nustatymo skaidrumas),

ir būtų galima patikrinti kitus bei - atskirai vertinant - dėl praleisto termino neatsisakytus nagrinėti pažeidimus, padarytus sudarant viešojo pirkimo sutartis, pagal teisingai nustatytą arba teisingai nustatytiną sutarties vertę?

2. Ar, esant reikalui, turi būti keliami ypatingi reikalavimai sutarties vertės nustatymui reikšmingai informacijai, pateikiamai pranešime apie viešąjį pirkimą, kad iš su sutarties vertės vertinimu susijusių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų būtų galima daryti išvadą apie bendrą pirminės teisės užtikrinamos apsaugos eliminavimą, net jeigu teisingai įvertinta arba įvertintina sutarties vertė peržengia reikšmingą ribinę vertę?

Pirmuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokiu būdu nacionalinės teisės normos turi užtikrinti tinkamą Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 ir 3 dalies taikymą, jei perkančioji organizacija neteisingai nustatė sutarties vertę ir dėl to pasirinko netinkamą viešojo pirkimo konkurso paskelbimo procedūrą, pagal kurią suinteresuoti asmenys neteko teisės apskųsti perkančiosios organizacijos pranešimo apie viešojo pirkimo konkurso paskelbimą ir visų kitų su konkursu susijusių procesinių veiksmų, kadangi jie praleido nacionaliniuose teisės aktuose numatytą apskundimo terminą. Antruoju klausimu nacionalinis teismas siekia išsiaiškinti, ar turi būti keliami ypatingi reikalavimai sutarties vertės nustatymui reikšmingai informacijai, pateikiamai pranešime apie viešąjį pirkimą, kuria remiantis suinteresuotas asmuo galėtų nustatyti, ar sutarties vertė nesiekia direktyvose numatytos ribinės vertės.

Europos teisės departamentą šioje byloje pateikti rašytines pastabas įgaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 rugsėjo 5 d. rezoliucija Nr. 40, kurios priėmimą iniciavo Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublika siūlo į nagrinėjamus klausimus atsakyti taip:

1. Siekiant užtikrinti veiksmingą Direktyvos 89/665//EB 1 straipsnio 1 ir 3 dalies taikymą, nacionaliniai teisės aktai turi numatyti galimybę suinteresuotam asmeniui apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą viešąjį pirkimo konkursą vykdyti remiantis nacionalinėmis teisės normomis, jei dėl konkurso procedūros pasirinkimo kyla pagrįsta abejonė. Suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinama efektyvi apskundimo teisė, t.y. nacionalinis teismas turi įvertinti, ar iš pranešime apie viešąjį pirkimo konkursą pateiktos informacijos suinteresuotas asmuo galėtų objektyviai nuspręsti dėl viešojo pirkimo konkurso procedūros pažeidimo. Tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo neskųstų objektyviai klaidingo perkančiosios organizacijos sprendimo, jis rizikuotų prarasti direktyvose įtvirtintas apskundimo teises. Tačiau nacionaliniam teismui nustačius, kad objektyvi ir pilna informacija apie sutarties apimtį suinteresuotam asmeniui nebuvo pateikta, jis turėtų atsižvelgti į tai, kada suinteresuotas asmuo sužinojo arba galėjo sužinoti apie netinkamą viešojo pirkimo konkurso paskelbimo procedūrą, ir nuo to momento skaičiuoti suinteresuoto asmens apskundimo teisės terminą.

2. Pranešime apie viešąjį pirkimo konkursą perkančioji organizacija turi pateikti visą informaciją apie sutarties apimtį, iš kurios konkurso dalyviai galėtų objektyviai spęsti, ar sutarties vertė nesiekia viešųjų pirkimų direktyvose numatytos ribinės vertės. Tai užtikrintų konkurso dalyvių efektyvų apskundimo teisės įgyvendinimą.

Apie tolesnę bylos C-241/06 eigą informuosime Europos teisės departamento interneto svetainėje.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:17:30
Apie departamentą
Istorija