Generalinis direktorius
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 891
Dabar naršo: 73
Informacija apie 2006 m. spalio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme priimtą sprendimą byloje C-192/05

Pranešame, kad 2006 m. spalio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-192/05, kurioje dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi Centrale Raad van Beroep (Nyderlandų Aukščiausiasis socialinės apsaugos teismas), prašydamas Teisingumo Teismo išaiškinti, ar Bendrijos teisei, pirmiausia EB sutarties 18 straipsniui, neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kuria remiantis, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, išmokėti išmoką civilinėms karo aukoms atsisakoma vien todėl, kad suinteresuotas asmuo, turintis atitinkamos valstybės narės pilietybę, paduodamas prašymą gyvena ne šios, o kitos valstybės narės teritorijoje.

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dabartinėje Bendrijos teisės vystymosi stadijoje tokia išmoka, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri skirta atlyginti civilių karo aukų patirtą psichinę ar fizinę žalą, priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto šia kompetencija pastarosios turėtų naudotis laikydamosi Bendrijos teisės, visų pirma Sutarties nuostatų dėl kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstamos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Nacionalinės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems valstybės piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo savo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra EB sutarties 18 straipsnio 1 dalimi visiems Sąjungos piliečiams pripažintų laisvių suvaržymas. Toks suvaržymas galėtų būti pateisinamas, tik jeigu jis būtų pagrįstas objektyviais bendrojo intereso pagrindais, nepriklausančiais nuo atitinkamų asmenų pilietybės, ir proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui.

Teismo nuomone, toks gyvenamosios vietos reikalavimas, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, negali būti laikomas tinkama priemone numatytam tikslui pasiekti. Vien prašymo skirti išmoką pateikimo data pagrįsto gyvenamosios vietos kriterijaus, koks yra taikomas pagrindinėje byloje, nustatymas nėra pakankamai svarbus prašymą pateikusio asmens ryšio su visuomene, išreiškiančia savo solidarumą, glaudumo įrodymo kriterijus.

Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad EB sutarties 18 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia tokią valstybės narės nacionalinės teisės normą, kuria remiantis atsisakoma jos piliečiams skirti išmoką civilėms karo aukoms vien todėl, kad pateikdamas prašymą suinteresuotasis asmuo gyveno ne šios valstybės, o kitos valstybės narės teritorijoje.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:27:06
Apie departamentą
Istorija