Generalinis direktorius
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 896
Dabar naršo: 11
Informacija apie 2006 m. spalio 5 d. Europos teisės departamento pateiktas Europos Bendrijų Teisingumo Teismui Lietuvos Respublikos rašytines pastabas byloje C-262/06

2006 m. spalio 5 d. Europos teisės departamentas pateikė rašytines pastabas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme svarstomoje byloje C-262/06 Deutsche Telekom AG prieš Vokietijos Federacinę Respubliką.

Ši byla sprendžiama Vokietijos teismo prašymu priimti prejudicinį sprendimą išaiškinant, ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 27 straipsnio pirmąjį sakinį ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) 16 straipsnio 1 dalies a) punktą reikia suprasti taip, kad reikia palikti galioti anksčiau valstybės vidaus teisėje nustatytą įstatyminį reikalavimą įmonei, užimančiai dominuojančią padėtį šioje rinkoje, gauti leidimą taikyti mokesčius už balso telefonijos paslaugų teikimą galutiniams paslaugų gavėjams ir pareigą gauti leidimą nustatantį administracinį aktą.

Pagrindinėje byloje ieškovė Deutsche Telekom AG, teikianti telekomunikacijų paslaugas, reikalauja pripažinti, kad anksčiau galiojusioje Vokietijos teisėje nustatytas įstatyminis reikalavimas įmonei, užimančiai dominuojančią padėtį rinkoje, gauti leidimą taikyti mokesčius už balso telefonijos paslaugų teikimą galutiniams paslaugų gavėjams, negalioja pereinamuoju laikotarpiu. Tuo tarpu Vokietijos Federacinė Respublika laikosi nuomonės, kad reikalavimai, nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčiam ūkio subjektui iki minėtų direktyvų įsigaliojimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę, gali būti taikomi ir toliau, nes tai išplaukia iš pereinamųjų nuostatų prasmės bei tikslo ir atitinka Europos Bendrijos teisę.

Pateikdamas Teisingumo Teismui Lietuvos Respublikos rašytines pastabas Europos teisės departamentas rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais: 

1)      Pagrindų direktyvos (2002/21/EB) 27 straipsnio pirmojoje pastraipoje ir Universalių paslaugų direktyvos (2002/22/EB) 16 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtintų pereinamojo laikotarpio priemonių tikslas yra užtikrinti teisinį tikrumą ir sklandų perėjimą nuo senosios prie naujos reguliavimo sistemos bei išvengti atvejų, kada ūkio subjektui nustatyti įpareigojimai taptų nebetaikomi vien tik dėl teisinės sistemos pokyčių.

2)      Pagrindų direktyvos (2002/21/EB) 27 straipsnio pirmosios pastraipos ir Universalių paslaugų direktyvos (2002/22/EB) 16 straipsnio 1 dalies a) punkto lingvistinė analizė leidžia teigti, kad anksčiau galiojusioje valstybės narės vidaus teisėje nustatytų įpareigojimų galiojimas pereinamuoju laikotarpiu nepriklauso nuo tokių įpareigojimų formos.

3)      Skirtingai nuo naujosios Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos, senoji reguliavimo sistema buvo žymiai mažiau lanksti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėjo žymiai mažesnes diskrecijos ribas priimant sprendimus, o tai reiškė, kad didesnė reikšmė nustatant ir įgyvendinant ex ante įpareigojimus teko norminiams vidaus teisės aktams.

4)      Tuo atveju, jei pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas priklausytų nuo nustatytų įpareigojimų formos, galėtų kilti situacijos, kai vienose ES valstybėse narėse pagal senąją reguliavimo sistemą nustatyti įpareigojimai turėtų būti ir toliau taikomi, tuo tarpu kitose ES valstybėse narėse savo esme tapatūs, bet kita forma nustatyti įpareigojimai nebegalėtų būti taikomi. Tokia situacija vargu ar būtų suderinama su vidaus rinkos funkcionavimu.

5)      Be to, pagal Universaliųjų paslaugų direktyvos 17 straipsnio nustatyti reguliavimo įpareigojimai gali būti susiję ir su mažmeninių tarifų ir kainų kontrole. Šiuo atžvilgiu atrodo logiška, kad nacionalinėje teisėje pagal anksčiau galiojusią Bendrijos reguliavimo sistemą įtvirtintas įpareigojimas gauti leidimą taikyti mažmeninius tarifus galioja toliau, kol, remiantis užbaigtos rinkos analizės procedūros rezultatais, bus galima nustatyti, ar reikalingas tolesnis mažmeninių tarifų reguliavimas. Neturi reikšmės, ar anksčiau galiojusioje nacionalinėje teisėje nustatyti įpareigojimai yra įtvirtinti įstatymuose, ar kituose teisės aktuose.

Remdamasis pateiktais argumentais Europos teisės departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublika laikosi nuomonės, kad Bendrijos teisė reikalauja pereinamuoju laikotarpiu palikti galioti anksčiau galiojusioje nacionalinėje teisėje bet kokia forma nustatytus ex ante įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, kol bus baigtos rinkos tyrimo procedūros pagal naująją Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ir jų pagrindu nacionalinės reguliavimo institucijos priims sprendimą pratęsti tokių įpareigojimų taikymą, ar juos panaikinti, su sąlyga, kad tokie įpareigojimai galimi tiek pagal senosios, tiek pagal naujosios Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos teisės aktus.

Apie tolesnę bylos C-262/06 eigą informuosime Europos teisės departamento interneto svetainėje.
 


« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:17:57
Apie departamentą
Istorija