Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 3430
Dabar naršo: 67
Informacija apie 2007 m. birželio 21 d. generalinio advokato pateiktą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui išvadą byloje C-273/04

2007 m. birželio 21 d. buvo paskelbta generalinio advokato Poiares Maduro išvada byloje Lenkija prieš Tarybą (C-273/04), į kurią Lietuvos Respublika įstojo palaikydama ieškovę. Nors ši byla yra pati pirmoji naujųjų valstybių byla prieš ES institucijas, o taip pat ir pirmoji byla, į kurią įstojo Lietuvos Respublika dar 2004 metais, dėl bylos sudėtingumo generalinio advokato nuomonė pateikiama tik dabar.

Šioje byloje ginčijamas ES Tarybos sprendimo 2004/281/EB teisėtumas. Šis sprendimas išplėtė sąrašą žemės ūkio produktų (palyginus su tuo, kuris buvo suderėtas ir įtvirtintas Stojimo sutartyje), kuriems bus taikomas vadinamasis phasing-in mechanizmas, pagal kurį naujųjų šalių žemdirbiams skirtos išmokos 100 procentų dydį pasieks tik iki 2013 m. Ieškiniu Lenkijos Respublika teigia, kad toks phasing-in mechanizmo išplėtimas Stojimo sutartyje nenumatytiems produktams yra neteisėtas, ir kad nuo pat narystės pradžios šiems produktams turi būti mokamos 100 procentų išmokos.

Ypač ginčytinas šios bylos aspektas yra ieškinio priimtinumas, kadangi Lenkija pateikė ieškinį praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo Tarybos sprendimo paskelbimo, nors EB sutartis įtvirtina būtent dviejų mėnesių senaties terminą. Generalinis advokatas Maduro savo išvadoje pritarė Lenkijos, Lietuvos Respublikos ir kitų į bylą įstojusių valstybių narių pozicijai, kad dviejų mėnesių ieškinio senaties terminas šioje konkrečioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo naujųjų valstybių narių įstojimo dienos, o ne nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje likus mėnesiui iki įstojimo. Kadangi ginčijamo teisės akto paskelbimo metu (2004 m. kovo 30 d.) Lenkija dar nebuvo valstybė narė ir negalėjo pareikšti ieškinio dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo, todėl, jei ieškinio pareiškimo senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo paskelbimo dienos, Lenkijai jis būtų trumpesnis nei kitoms (senosioms) valstybėms narėms, kas pažeistų jos teisę į efektyvią teisinę gynybą. Be to tokiu atveju teisės aktą priėmusi ES institucija būtų apskritai galėjusis išvengti teisės akto, priimto Stojimo sutarties pagrindu, teisėtumo kontrolės. Todėl, palaikydamas ieškovės ir ją palaikančių valstybių narių nuomonę, generalinis advokatas siūlė pripažinti ieškinį priimtinu.

Tačiau, priešingai Lenkijos ir ją palaikančių valstybių reikalavimams, generalinio advokato nuomone, ieškinys yra atmestinas dėl esmės. Generalinio advokato nuomone, phasing – in mechanizmas remiantis sisteminiu, teleologiniu aiškinimu, apima visas tiesiogines išmokas, skiriamas tiesiogiai ūkininkams pagal bendrosios žemės ūkio politikos numatytas paramos schemas, o derybų dėl narystės metu šalys neturėjo ketinimo phasing–in mechanizmo taikyti tik konkrečiai išvardintoms paramos schemomis. Todėl generalinis advokatas savo išvadoje siūlo teismui nepripažinti, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Taryba viršijo savo kompetenciją adaptuoti stojimo akto nuostatas atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos pasikeitimus. Be to generalinis advokatas nesutiko su šalių pateiktu diskriminavimo argumentu, konstatuodamas, kad tokia nelygybė, naujųjų valstybių narių atžvilgiu buvo įtvirtinta jau pačiu Stojimo aktu, t.y. EB pirminės teisės nuostata, kurios teisėtumo ETT netikrina. Galiausia generalinio advokato nuomone phasing-in mechanizmo išplėtimas neprieštarauja ir sąžiningo tarptautinių sutarčių vykdymo principui (bona fide), kadangi tokį mechanizmą įtvirtino pati Stojimo sutartis.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas šioje byloje turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos apie tai informuosime Europos teisės departamento interneto puslapyje.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:12:57
Apie departamentą
Istorija