Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1044
Dabar naršo: 22
Informacija apie 2007 m. gegužės 3 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme priimtą sprendimą byloje C-303/05
2007 m. gegužės 3 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Advocaten voor de Wereld (C-303/05), kurioje į Teisingumo Teismą kreipėsi Arbitragehof (Belgija) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos teisėtumo.

Pagrindinėje byloje ne pelno organizacija Advocaten voor de Wereld (toliau – Ieškovas) pateikė ieškinį siekdama visiško ar dalinio Belgijos 2003 m. gruodžio 19 d. įstatymo dėl Europos arešto orderio, kuriuo buvo įgyvendintas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, pripažinimo neteisėtu.

Ieškovo teigimu, Pagrindų sprendimas yra neteisėtas, kadangi su Europos arešto orderiu susiję klausimai turėjo būti reguliuojami konvencija (Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies d punktas), o ne pagrindų sprendimu (Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktas). Taip pat ieškovo teigimu, ginčijamu Belgijos įstatymu ir pagrindų sprendimu pažeidžiamas lygybės ir nediskriminavimo bei teisėtumo principai, kurie turėtų būti ginami Europos Sąjungos lygmeniu atsižvelgiant į ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį, kadangi ginčijamo Belgijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju vykdant Europos arešto orderį be jokio objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo nesilaikoma dvigubo baudžiamumo reikalavimų, kurie taikomi kitų baudžiamųjų veikų atveju.

Lietuvos Respublika šioje byloje Teisingumo Teismui pateikė rašytines pastabas, kuriose išdėstyta pozicija ir argumentai daugeliu atvejų sutapo su Teisingumo Teismo nuomone.Teisingumo Teismas, atmesdamas pirmąjį ieškovo argumentą, pažymėjo, kad pagrindų sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant ES 34 straipsnio 2 dalies b punkto. Pažymėta, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas, priimant pagrindų sprendimą pagal ES 34 straipsnio 2 dalies b punktą, apima tik ES 31 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas šių valstybių baudžiamosios teisės normas, t. y. susijusias su nusikaltimo sudėtimi ir bausmėmis šioje nuostatoje numatytose srityse. Be to, ES 34 straipsnio 2 dalyje tik bendrai nurodyta, kad Taryba „imasi priemonių ir skatina bendradarbiavimą <...>, kad padėtų siekti Sąjungos tikslų“ ir „dėl to“ šia dalimi jai suteikiami įgaliojimai priimti įvairaus pobūdžio aktus, išvardytus šios dalies a–d punktuose, tarp kurių yra pagrindų sprendimai ir konvencijos. Be to, nei ES 34 straipsnio 2 dalis, nei jokia kita ES VI antraštinės dalies nuostata neskirsto aktų, kurie gali būti priimti, atsižvelgiant į klausimus, dėl kurių imamasi bendros veiklos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. ES 34 straipsnio 2 dalis taip pat neįtvirtina šioje nuostatoje išvardytų priemonių hierarchijos, taigi negalima atmesti prielaidos, kad Taryba, siekdama reglamentuoti tą patį klausimą, gali pasirinkti tarp kelių priemonių, nepažeisdama su pasirinkto akto pobūdžiu susijusių apribojimų.  Nagrinėdamas pagrindų sprendimo teisėtumą nusikaltimo ir bausmės teisėtumo principo atžvilgiu Teisingumo Teismas, pažymėjo, kad net jeigu valstybės narės, įgyvendindamos pagrindų sprendimą, pažodžiui pakartoja 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų nusikalstomų veikų sąrašą, šios veikos ir už jas taikomos bausmės apibrėžiamos pagal „išduodančios valstybės narės“ teisę. Pagrindų sprendimu nesiekiama suderinti nagrinėjamų nusikalstamų veikų jų sudėties ir už jas numatytų bausmių atžvilgiu. Taigi nusikalstamų veikų ir už jas taikomų bausmių apibrėžimas yra išduodančios valstybės narės, kuri turi gerbti ES 6 straipsnyje įtvirtintus pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, taigi ir nusikaltimo ir bausmės teisėtumo principą, kompetencija.  Nagrinėdamas pagrindų sprendimo teisėtumą lygybės ir nediskriminavimo principo atžvilgiu, Teisingumo Teismas, pažymėjo, kad numatytos nusikalstamos veikos priklauso toms veikoms, kurių atžvilgiu dvigubo baudžiamumo tikrinimo nebuvimas yra pateisinamas jų ypatinga grėsme viešajai tvarkai ir saugumui. Todėl net darant prielaidą, kad asmenų, įtariamų padarius pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas arba nuteistų už jas, situacija yra panaši į asmenų, įtariamų padarius kitas nei šioje nuostatoje numatytos nusikalstamas veikas arba nuteistų už jas, situaciją, bet kuriuo atveju atskyrimas yra objektyviai pateisinamas. Be to, pažymėta, kad sprendimu nesiekiama suderinti valstybių narių materialinės baudžiamosios teisės ir kad jokia nuostata, įtvirtinta ES sutarties VI antraštinėje dalyje, kurios 34 ir 31 straipsniai įvardijami kaip sudarantys šio pagrindų sprendimo teisinį pagrindą, Europos arešto orderio taikymo nesieja su valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatų suderinimu atitinkamų nusikaltimų srityje.

  Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas pripažino, kad 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos yra teisėtas.



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:36:03
Apie departamentą
Istorija