Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 2650
Dabar naršo: 45
Informacija apie 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme priimtą sprendimą byloje C-341/05

2007 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Laval un Partneri Ltd (C‑341/05), kurioje Arbetsdomstolen (Švedija) kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl EB 12 ir 49 straipsnių bei 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EEB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1) 3 straipsnio 1, 7, 8 ir 10 dalių bei 4 straipsnio išaiškinimo.

Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar EB 12 ir 49 straipsniai bei Direktyva 96/71 turi būti aiškinami kaip draudžiantys tai, kad valstybėje narėje, kur darbo ir įdarbinimo sąlygos dėl šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a‑g punktuose nurodytų dalykų, išskyrus minimalaus darbo užmokesčio normas, yra išdėstytos įstatymų nuostatose, profsąjungos, rengdamos kolektyvinius statybos darbų blokavimo veiksmus, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, galėtų bandyti priversti kitoje valstybėje narėje įsisteigusį paslaugų teikėją pradėti derybas dėl komandiruotiems darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio normų bei prisijungti prie kolektyvinės sutarties, kurioje dėl tam tikrų minėtų dalykų nustatomos palankesnės sąlygos nei išplaukiančios iš atitinkamų teisės aktų nuostatų, o kitos sąlygos yra susijusios su minėtos direktyvos 3 straipsnyje nenurodytais dalykais.

Be to, nacionalinis teismas klausė, ar EB 49 ir 50 straipsniai draudžia, kad valstybėje narėje profsąjungoms nustatytas draudimas imtis kolektyvinių veiksmų siekiant panaikinti arba pakeisti trečiųjų asmenų sudarytą kolektyvinę sutartį būtų siejamas su tuo, kad veiksmai susiję su darbo ir įdarbinimo sąlygomis, kurioms nacionalinis įstatymas taikomas tiesiogiai, o tai lemia, kad įmonės, pagal paslaugų teikimo sistemą komandiruojančios darbuotojus į šią valstybę narę ir susaistytos su kolektyvine sutartimi, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė, negali remtis šiuo draudimu minėtų organizacijų atžvilgiu.

Išnagrinėjęs bylą Teisingumo Teismas nusprendė, kad EB 49 straipsnis ir Direktyvos 96/71 3 straipsnis turi būti aiškinami kaip draudžiantys tai, jog valstybėje narėje, kur darbo ir įdarbinimo sąlygos, susijusios su šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a–g punktuose nurodytais dalykais, išskyrus minimalaus darbo užmokesčio normas, yra įtvirtintos įstatymų nuostatose, profsąjunga, imdamasi kolektyvinių statybos darbų blokavimo veiksmų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, galėtų bandyti priversti kitoje valstybėje narėje įsisteigusį paslaugų teikėją pradėti su ja derybas dėl komandiruotiems darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio bei prisijungti prie kolektyvinės sutarties, kurioje dėl tam tikrų minėtų dalykų nustatomos palankesnės sąlygos nei išplaukiančiosios iš atitinkamų teisės aktų nuostatų, o kitos sąlygos yra susijusios su minėtos direktyvos 3 straipsnyje nenurodytais dalykais.

EB 49 ir 50 straipsniai draudžia, kad valstybėje narėje profsąjungoms nustatytas draudimas imtis kolektyvinių veiksmų siekiant panaikinti arba pakeisti trečiųjų asmenų sudarytą kolektyvinę sutartį būtų siejamas su tuo, ar veiksmai susiję su darbo ir įdarbinimo sąlygomis, kurioms nacionalinis įstatymas taikomas tiesiogiai.

Primename, kad šioje Teisingumo Teismo byloje dalyvavo ir Lietuvos Respublika. Priimtas Teisingumo Teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos poziciją, kuri buvo išdėstyta rašytinėse pastabose ir posėdyje Teisingumo Teisme.

Atagal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:36:48