Generalinis direktorius
 
 
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 985
Dabar naršo: 23
Informacija apie 2007 m. kovo 1 d. Europos teisės departamento pateiktas Europos Bendrijų Teisingumo Teismui Lietuvos Respublikos rašytines pastabas byloje C-454/06

2007 m. kovo 1 d. Europos teisės departamentas Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikė Lietuvos Respublikos rašytines pastabas byloje C-454/06 pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Austrijos Respubliką, APA-OTS Originaltext-Service GmbH ir APA AUSTRIA PRESSE AGENTUR.

Ši byla sprendžiama pagal Austrijos teismo Bundesvergabeamt prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nuostatų išaiškinimo.

Pagrindinėje byloje pareiškėja Nachrichtenagentur 2004 m. Austrijos Respublikai pateikė pasiūlymus dėl jos teikiamų paslaugų, tačiau Austrijos Respublika nepasiūlė sudaryti viešojo pirkimo sutarties, nes pareiškėjos pasiūlytos paslaugos jau yra teikiamos pagal pagrindinę sutartį su APA-OTS. Kadangi pagrindinė sutartis 2000 m. buvo perduota APA-OTS nepaskelbus pranešimo apie viešąjį pirkimą ir tiesiogiai nedalyvaujant kitiems suinteresuotiems dalyviams, pareiškėja prašo Bundesvergabeamt pripažinti, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai neleistinu būdu, bei laikyti ją niekine.

Bundesvergabeamt Teisingumo Teismui pateikė 7 klausimus. Lietuvos Respublika pateikė rašytines pastabas dėl 1–4 klausimų:

1. Pirmuoju klausimu Bundesvergabeamt iš esmės siekia išsiaiškinti, ar visais atvejais, norint pakeisti viešosios paslaugų pirkimo sutarties paslaugų teikėją, būtina vykdyti naują viešosios pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, ar, tam tikrais atvejais, tai galima padaryti be naujų viešosios pirkimo sutarties sudarymo procedūrų. Toks išskirtinis atvejis, kaip matyti iš pirmojo Bundesvergabeamt klausimo, būtų [dalies] viešosios paslaugų pirkimo sutarties vykdymo perleidimas dukterinei bendrovei, galbūt papildomai sąlygotas draudimu perleisti tokios dukterinės bendrovės akcijas tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, viešųjų pirkimų direktyvos turi būti aiškinamos taip, kad paprastai neturėtų būti leidžiama tokia situacija, kai pirminis paslaugų teikėjas perduoda sutarties vykdymą trečiajai šaliai ne tik kartu su teisėmis, bet ir įpareigojimais bei atsakomybe, kylančiais iš viešojo pirkimo sutarties. Priešingu atveju kiltų grėsmė, kad bet kuris viešojo pirkimo konkurso sąlygų neatitinkantis pretendentas įgytų galimybę perimti konkurso nugalėtojo kontraktą net nedalyvaudamas konkurse, o tai akivaizdžiai pažeistų konkurso dalyvių lygiateisiškumo principą ir viešuosius pirkimus reguliuojančių direktyvų tikslus. Be to, sutarties šalį pakeitus kita šalimi neorganizuojant konkurso būtų ne tik pažeistas esminis viešųjų pirkimų konkursų organizavimo tikslas, bet kartu turėtume situaciją, kai keičiama viena iš esminių sutarties sąlygų. Skirtingai nei privačių asmenų santykiuose, viešuosiuose pirkimuose sutarties esminių sąlygų keitimas ne visada galimas netgi sutarties šalių abipusiu sutikimu. Vienintelis atvejis, kai toks šalių pakeitimas yra suprantamas, tikslingas ir todėl turi būti leistinas – juridinio asmens reorganizavimas, o konkrečiau, kai reorganizavus pirminį paslaugų teikėją, jis pasibaigia, su sąlyga, kad naujasis asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

Todėl Lietuvos Respublika į pirmą klausimą siūlo atsakyti taip: norint pakeisti viešosios paslaugų pirkimo sutarties paslaugų teikėją nauja viešosios sutarties sudarymo procedūra gali būti nevykdoma tik tais atvejais, kai sudarytos sutarties pirminis paslaugų teikėjas po reorganizavimo pasibaigia, o jo teisių ir pareigų perėmėjas atitinka konkurso organizavimo sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus.

2. Antruoju ir trečiuoju klausimais Bundesvergabeamt iš esmės klausia, ar norint pakeisti atskiras sutarties sąlygas kartą jau sudarytoje viešojo paslaugų pirkimo sutartyje, susijusias su atlyginimo paslaugų teikėjui ir įkainių pakeitimu, iš naujo suformuluojant vertės užtikrinimo sąlygą bei atnaujinant teisės nutraukti sutartį atsisakymą ir taikant didesnes įkainių nuolaidas, turi būti sudaroma nauja viešojo pirkimo sutartis pagal atitinkamų direktyvų nustatytas procedūras.

Dalyvių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad visi viešojo pirkimo konkurso dalyviai laikytųsi paskelbtų konkurso sąlygų, siekiant užtikrinti objektyvų dalyvių pateiktų pasiūlymų palyginimą. Tik tokiomis sąlygomis perkančioji organizacija gali surinkti objektyvią informaciją apie pateiktus pasiūlymus ir paskelbti konkurso nugalėtoją. Vėlesnis sutarties nuostatų pakeitimas, ypač susijęs su konkurso dalyvio pateiktu pasiūlymu, pažeistų skaidrumo principą. Todėl perkančioji organizacija privalo laikytis esminių sutarties nuostatų, dėl kurių susitarė su pirminiu paslaugos teikėju, ne tik sutarties sudarymo momentu, bet ir visu jos galiojimo laikotarpiu iki sutarties įvykdymo pabaigos.

Apmokėjimo už tiekiamas prekes ar paslaugas sąlygas Teisingumo Teismas pripažino esminėmis sutarties sąlygomis, todėl perkančioji organizacija negali taip keisti sutarties neskelbdama naujo viešųjų pirkimų konkurso. Perkančioji organizacija, mananti, kad ateityje norės keisti sudaromo susitarimo sąlygas, privalo iš anksto konkurso dokumentuose numatyti tokią galimybę, o taip pat ir visas detalias su tuo susijusias procedūras.

Todėl Lietuvos Respublika į antrąjį ir trečiąjį klausimą siūlo atsakyti taip: pakeisti esmines sutarties sąlygas, o būtent, sąlygas dėl atlyginimo už tam tikras pagal sutartį teikiamas paslaugas, iš naujo suformuluoti vertės užtikrinimo sąlygą, atnaujinti teisės nutraukti sutartį atsisakymą ar paslaugų teikimui nustatyti didesnes nei iki tol tam tikrų nuo kiekio priklausančių įkainių nuolaidas, galima tik paskelbus naują viešojo pirkimo konkursą, jei tokių sąlygų pakeitimai iš anksto nebuvo numatyti sudarant viešojo pirkimo sutartį.

3. Ketvirtuoju klausimu Bundesvergabeamt iš esmės siekia išsiaiškinti, ar patvirtinus, kad pasikeitus pagrindinės sutarties šaliai ir (ar) pakeitus pagrindinės sutarties sąlygas turi būti sudaroma nauja sutartis, skaidrumo principas ir kitos Bendrijos teisės normos leidžia naują sutartį sudaryti derybų būdu iš anksto nepaskelbus pranešimo apie viešąjį pirkimą, kadangi tam tikra dalis paslaugų remiasi Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytomis išskirtinėmis teisėmis.

Pagal bendrą taisyklę viešųjų pirkimų sutartys sudaromos atvirų ar ribotų procedūrų būdu. Derybų būdu sutartys gali būti sudaromos, jei tai yra aiškiai leidžiama viešųjų pirkimų direktyvų nuostatose, ir sutartys, sudarytos remiantis šia procedūra, yra vertintinos kaip išimtis iš bendros taisyklės. Be to, ši išimtis turi būti taikoma siaurai. Derybų procedūros taikymo apribojimu siekiama užtikrinti, kad valstybės narės nepažeistų efektyvaus viešųjų pirkimų direktyvų taikymo, pasirinkdamos labiausiai ES vidaus rinkos laisves ribojančias procedūras.

Aiškinant Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punktą pagal jo turinį, akivaizdu, kad derybų būdu leidžiama sudaryti sutartis tik dėl tų paslaugų, kurias dėl tam tikrų išskirtinių aplinkybių gali teikti tik vienas paslaugų teikėjas. Todėl tuo atveju, kai tik dalis paslaugų yra susiję su išskirtinių teisių apsauga, o kita dalis paslaugų gali būti atskirtos nuo išskirtinių teisių, manytume, kad derybų būdu sutartis gali būti sudaroma tik dėl tų paslaugų, kurios patenka į 11 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, draudimas apjungti pirkimus (saugomus išskirtinių teisių su įprastais) yra veidrodinis reguliavimo, draudžiančio skaidyti pirkimus ir taip išvengti viešųjų pirkimų direktyvų taikymo, atspindys, paremtas ta pačia logika.

Manytume, kad perkančioji organizacija privalo paskelbti pranešimą apie numatomą sutarties sudarymą derybų būdu, kad kiekvienas potencialus teikėjas galėtų nuspręsti, ar iš tiesų egzistuoja tik vienas paslaugų teikėjas, galintis įvykdyti sutarties sąlygose numatytas užduotis, ir ar visos paslaugos yra neatsiejamai susiję su paslaugomis, kurias gali teikti vienintelis paslaugų teikėjas dėl egzistuojančių išimtinių jo teisių. Tokio paskelbimo reikalavimas užtikrintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymąsi.

Todėl Lietuvos Respublika į ketvirtą klausimą siūlo atsakyti taip: Direktyvos 92/50/EEB nuostatos bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principai leidžia sudaryti byloje nagrinėjamą sutartį derybų būdu iš anksto nepaskelbus pranešimo apie viešąjį pirkimą tuo atveju, jei sutartis sudaroma tik dėl tų paslaugų, kurios patenka į Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį. Tuo atveju, kai sutartimi numatomos teikti paslaugos, susijusios su išskirtinių teisių apsauga, neatskiriamos nuo kitų paslaugų, perkančioji organizacija privalo paskelbti pranešimą apie viešąjį pirkimą.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:19:18
Apie departamentą
Istorija