Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 804
Dabar naršo: 30
Informacija apie 2007 m. liepos 18 d. generalinio advokato pateiktą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui išvadą byloje C-55/06

Ši byla sprendžiama pagal Vokietijos Verwaltugsgericht Köln prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos nuostatų išaiškinimo. O būtent, Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Reglamente (EB) Nr. 2887/2000 įtvirtintą kainų orientacijos į sąnaudas įpareigojimą, kuris taikomas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams. Vokietijos teismui iškilo klausimai, ar valstybės narės gali taikyti teorinius analitinius modelius sąnaudų apskaitai, kokios yra nacionalinių institucijų diskrecijos ribos, ar į sąnaudas patenka nusidėvėjimas ir kapitalo kaina.

Pateikdama rašytines pastabas šioje byloje Lietuvos Respublika vadovavosi principu, kad valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos turi plačią diskreciją sprendžiant įpareigojimų ūkio subjektams nustatymo klausimus. Remiantis minėtu principu, rašytinėse pastabose buvo nurodyta, kad siekiant Reglamente (EB) Nr. 2887/2000 įtvirtintų reguliavimo tikslų Reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 valstybėms narėms nedraudžia naudoti teorinių analitinių apskaitos modelių operatoriaus sąnaudų nustatymui, o nacionalinės reguliavimo institucijos turi diskrecijos teisę įgyvendindamos Reglamento (EB) Nr. 2887/2000 1-3 straipsniuose suteiktus įgaliojimus bei vertindamos su tuo susijusius aspektus.

Generalinio advokato nuomone, valstybės narės turi tam tikrą diskreciją praktiškai nacionaliniu lygiu įgyvendinti kainų orientacijos į sąnaudas principą, tačiau naudojantis tokia diskrecija negalima nukrypti nuo šio principo norinčiųjų gauti prieigą prie vietinės linijos nenaudai. Jis mano, kad apskaičiuojant prieigos prie vietinių linijų kainas į sąnaudas įskaitytinas nusidėvėjimas ir tam tikra pelno marža, be to, pačios kainos turi būti pagrįstos kompromisu tarp siekio užtikrinti pagrindinį reglamento tikslą – skatinti konkurenciją vietinės prieigos tinklų sektoriuje ir siekio užtikrinti būtiną investicijų į infrastruktūrą lygį (ar iš tiesų laikomasi pusiausvyros tarp šių dviejų siekių turi nustatyti nacionalinis teismas). Generalinis advokatas iš esmės nepritaria tam, sąnaudų apskaitai būtų taikomi teoriniai analitiniai modeliai, nes tai, jo supratimu, prieštarauja principui, kad prieigos kaina būtų pagrįsta operatoriaus sąnaudomis.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:38:40