Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 3029
Dabar naršo: 56
Informacija apie 2008 m. balandžio 24 d. Europos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą byloje C-55/06

2008 m. balandžio 24 d. priimtas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas byloje Arcor, C-55/06, kurioje rašytines pastabas pateikė ir Lietuvos Respublika.

Ši byla Teisingumo Teisme buvo nagrinėjama pagal Vokietijos teismo Verwaltugsgericht Köln prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos nuostatų išaiškinimo.

Pagrindinėje byloje elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Arcor pateikė ieškinį dėl Vokietijos reguliavimo institucijos priimto sprendimo, patvirtinančio prieigos įkainius, panaikinimo. Vokietijos teismas, nagrinėjantis Arcor pateiktą ieškinį, Teisingumo Teismo paprašė išaiškinti Reglamente (EB) Nr. 2887/2000 didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčio operatoriaus atžvilgiu įtvirtinto orientacijos į sąnaudas įpareigojimo turinį. Vokietijos teismui kyla klausimai, ar valstybės narės gali taikyti teorinius analitinius modelius sąnaudų apskaitai, kokios yra nacionalinių institucijų diskrecijos ribos, ar į sąnaudas patenka nusidėvėjimas ir kapitalo kaina.

Pateikdama rašytines pastabas šioje byloje Lietuvos Respublika vadovavosi principu, kad valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos turi plačią diskreciją sprendžiant įpareigojimų ūkio subjektams nustatymo klausimus. Remiantis minėtu principu, Lietuvos nuomone, Reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 valstybėms narėms nedraudžia naudoti teorinius analitinius apskaitos modelius notifikuotojo operatoriaus sąnaudoms nustatyti, o nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos Reglamente (EB) Nr. 2887/2000 įtvirtintų reguliavimo tikslų, turi diskrecijos teisę įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2887/2000 1-3 straipsniuose suteiktus įgaliojimus bei vertinti su tuo susijusius aspektus.

Teisingumo Teismo nuomonė, išdėstyta 2008 m. balandžio 28 d. sprendime, praktiškai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos gintą poziciją. Šis Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė nedraudžia taikyti analitinių sąnaudų apskaitos modelių, taip pat pripažino gana plačią valstybių narių diskrecijos teisę taikant Reglamento (EB) Nr. 2887/2000 nuostatas.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:27:58