Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1058
Dabar naršo: 46
Informacija apie 2008 m. birželio 19 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme priimtą sprendimą byloje C-454/06

2008 m. birželio 19 d. priimtas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas byloje pressetext Nachrichtenagentur GmbH (C-454/06), kurioje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Byla buvo nagrinėjama pagal Austrijos teismo prašymą išaiškinti 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 3 straipsnio 1 dalyje 8 ir 9 straipsniuose vartojamas sąvokas „sutarties sudarymas“ ir atsakyti, kokiomis aplinkybėmis perkančiosios organizacijos ir paslaugų teikėjo sutarties pakeitimai gali būti laikomi naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymu.

Austrijos teismo prašymas pateiktas nagrinėjant bylą, kurioje pareiškėja ‑ pressetext Nachrichtenagentur GmbH prašė sutartį dėl viešojo naujienų agentūros paslaugų teikimo, sudarytą tarp Austrijos Respublikos ir naujienų agentūros APA-OTS Originaltext-Service GmbH, pripažinti sudaryta, pažeidžiant viešojo paslaugų pirkimo taisykles.

Šioje byloje Teisingumo Teismas nagrinėjo tris teisinius klausimus, t. y. ar perkančioji organizacija privalo skelbti konkursą ir sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį, jeigu: 1) keičiasi paslaugų teikėjas, t. y. vietoje ankstesnio paslaugų teikėjo paslaugas pradeda teikti kitas asmuo, kurio vieninteliu akcininku yra jį kontroliuojantis ankstesnis paslaugų teikėjas (ir ar tokiu atveju yra svarbu, kad pirmasis paslaugų teikėjas gali visas ar dalį antrojo paslaugų teikėjo akcijų parduoti tretiesiems asmenims ir kad gali pasikeisti pirminio paslaugų teikėjo nariai); 2) pakeičiamas atlyginimas už tam tikras paslaugas, jei šiuos pakeitimus sąlygoja euro įvedimas (kainų konvertavimas į eurus nekeičiant jų dydžio; kainų konvertavimas į eurus pakeičiant jų dydį); 3) perkančioji organizacija, pakeičiant neterminuotą sutartį dėl paslaugų teikimo, susitaria su paslaugų teikėju trejiems metams atnaujinti teisės nutraukti sutartį atsisakymą, kuris jau nebegalioja, o taip pat nustato didesnes nei iki šiol tam tikrų nuo kiekio priklausančių įkainių nuolaidas.

Dėl paslaugų teikėjo pakeitimo Teisingumo Teismas pripažino, kad paprastai kontrahento pakeitimas yra esminių sutarties sąlygų pasikeitimas, reikalaujantis sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį. Tačiau jeigu kontrahentas pasikeičia tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje (naujasis tiekėjas yra 100 % ankstesnio tiekėjo dukterinė įmonė; ankstesnis tiekėjas pats valdo šią įmonę; tarp bendrovių yra nuostolio ir pelno perdavimo sutartis, pagal kurią jie tenka ankstesniam tiekėjui), turime tik vidinį kontrahento persitvarkymą. Jeigu šios dukterinės bendrovės kapitalo dalys būtų perleistos tretiesiems asmenims, turėtų būti sudaroma nauja viešojo pirkimo Pirminio paslaugų teikėjo narių pasikeitimas viešojo pirkimo sutarties galiojimui neturi jokios reikšmės.

Dėl kainos pakeitimo, jei tokį pakeitimą sąlygojo euro įvedimas. Teisingumo Teismas pripažino, visų pirma, kad esminės sutarties sąlygos nesikeičia, jeigu kainų, konvertuotų į eurus, suapvalinimas neviršija to, ką leidžia taikomos nuostatos; antra, kad jeigu viršija, naujos sutarties nereikia sudaryti su sąlyga, kad padaryti pataisymai yra minimalūs ir objektyviai paaiškinti, o būtent taip yra, jeigu jais siekiama palengvinti sutarties vykdymą.

Dėl teisės nutraukti sutartį atsisakymo ir didesnių nuolaidų. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad neterminuotos viešojo pirkimo sutartys pačios savaime prieštarauja Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklių sistemai ir tikslui. Kita vertus, Bendrijos teisė nedraudžia tokių neterminuotų sutarčių. Todėl įsipareigojimas nenutraukti neterminuotos sutarties nėra automatiškai neteisėtas. Jeigu toks įsipareigojimas yra terminuotas (treji metai) ir nėra sistemiškai iš naujo įtraukiamas į sutartį, tai nėra esminis pirminės sutarties pakeitimas. Kainos sumažinimo atžvilgiu Teisingumo Teismas pastebėjo, kad dalies paslaugų kainos sumažinimas negali iškraipyti konkurencijos potencialių konkurentų nenaudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad visi minėti pakeitimai yra esminių sutarties sąlygų pasikeitimas, ir tai sąlygoja negalimumą keisti sutarties nepaskelbus naujo viešojo pirkimo konkurso.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:30:36