Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1168
Dabar naršo: 81
Informacija apie 2008 m. gegužės 15 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą byloje dėl viešųjų pirkimų SECAP, C-147/06 ir C-148/06

Vakar buvo priimtas EB Teisingumo Teismo sprendimas byloje dėl viešųjų pirkimų SECAP, C‑147/06 ir C-148/06.

Byla Teisingumo Teisme buvo sprendžiama pagal Italijos teismo Consiglio di Stato prašymus priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti 1997 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nuostatas.

Pagrindinėse nacionalinio teismo nagrinėjamose bylose ieškovės SECAP ir Societa Cooperative Santorso apskundė Turino savivaldybės (Comune di Torino) veiksmus, kurie, jų nuomone, prieštarauja Italijos teisės aktams. Konkrečiai šios bendrovės apskundė tai, kad vykdydama viešojo pirkimo konkursus (kurie pagal savo vertę nepatenka į Bendrijos viešųjų pirkimų direktyvų taikymo apimtį) savivaldybė automatiškai neatmetė neįprastai mažos kainos pasiūlymų (kaip numatyta Italijos teisės aktuose), o paprašė papildomos informacijos apie kainą ir gavusi šią informaciją atitinkamas neįprastai mažos kainos pasiūlymus pateikusias bendroves paskelbė konkurso laimėtojomis.

Italijos teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausė, ar Direktyvos 97/37/EEB 30 straipsnio 4 dalyje arba Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad prieš atmesdama neįprastai mažos kainos pasiūlymus perkančioji organizacija privalo raštu pareikalauti pateikti reikalingus duomenis, yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kuris taikytinas ir tais atvejais, kai pirkimo sutarčių vertės nesiekia direktyvose nustatytos ribos.

Teisingumo Teismas savo sprendime į šį klausimą iš esmės atsakė teigiamai, t. y. jis nustatė, kad EB sutarties pagrindinės taisyklės dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas bei bendrasis nediskriminavimo principas draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kaip byloje nagrinėti Italijos teisės aktai, kurie numato perkančiųjų organizacijų imperatyvią pareigą sudarant sutartis, kurių vertė yra mažesnė nei Direktyvoje 93/37/EEB nustatyta ribinė vertė ir kurios kelia aiškų tarptautinį interesą, atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina laikoma neįprastai maža atliktinų darbų atžvilgiu. Vis dėlto nacionalinė teisė gali numatyti išimtį iš tokio draudimo, jeigu dėl pernelyg didelio pasiūlymų skaičiaus, dėl kurio perkančioji organizacija gali būti priversta patikrinti, išklausant dalyvius, tiek daug pasiūlymų, jog tai viršytų jos administracinius pajėgumus, arba dėl šio tikrinimo atsiradęs vėlavimas galėtų kelti grėsmę projekto realizacijai, nacionaliniai ar vietos teisės aktai arba atitinkama perkančioji organizacija nustato pagrįstą ribą, nuo kurios būtų taikoma neįprastai mažos kainos pasiūlymų automatinio atmetimo procedūra.

Taigi šis Teisingumo Teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad Bendrijos viešųjų pirkimų direktyvose įtvirtintas reikalavimas prieš atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymą pareikalauti pateikti tokią neįprastai mažą kainą pagrindžiančius duomenis yra bendrasis Bendrijos teisės principais, taikytinas viešiesiems pirkimams nepriklausomai nuo pirkimo vertės.

Primename, kad siekdama sustiprinti Lietuvos bendrovių galimybes dalyvauti ir laimėti kitose valstybėse narėse vykdomus viešųjų pirkimų konkursus Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje laikėsi panašios pozicijos, t. y. jog Direktyvos 97/37/EEB 30 straipsnio 4 dalyje ir Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, ir šią poziciją išdėstė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, taip pat posėdyje Teisingumo Teisme.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:32:06