Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1168
Dabar naršo: 81
Informacija apie 2008 m. liepos 10 d. Generalinio advokato pateiktą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui išvadą bylose C-205/06 ir C-249/06

2008 m. liepos 10 d. generalinis advokatas Poiares Maduro paskelbė savo išvadą bylose Komisija prieš Austriją (C-205/06) ir Komisija prieš Švediją (C-249/06), į kurias, palaikydama atitinkamai Austriją ir Švedija yra įstojusi ir Lietuvos Respublika. Šiose bylose Komisija prašė Teisingumo Teismo pripažinti, kad Austrija ir Švedija, nepašalindamos dvišalių investicinių susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatų nesuderinamumo su Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo pažeidė savo įsipareigojimus. Nagrinėjami Austrijos ir Švedijos dvišaliai investiciniai susitarimai garantuoja laisvą kapitalo judėjimą su trečiosiomis šalimis. Kita vertus EB sutarties 57 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnis ir 60 straipsnio 1 dalis numato, kad tam tikrais atvejais Bendrijos institucijos gali priimti priemones, apribojančias kapitalo judėjimą su trečiosiomis šalimis. Todėl Komisija teigia, kad Bendrijai priėmus tokias apribojančias priemones šios dvi valstybės narės negalėtų efektyviai jų taikyti, ir todėl, nepašalindamos tokių tarptautinių susitarimų nuostatų, jos pažeidžia savo įsipareigojimus pagal EB teisę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktose pastabose buvo atvirkščiai tvirtinama, kad Komisijos keliamas Austrijos ir Švedijos dvišalių sutarčių nesuderinamumas su EB sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo yra tik hipotetinis, todėl Komisijos ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Generalinis advokatas Maduro vertindamas galimą dvišalių susitarimų nesuderinamumą nurodė, kad EB sutarties 57 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio ir 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis remiasi Komisija, nesukuria pareigų valstybėms narėms. Šie straipsniai tik įgalina ES institucijas priimti teisės aktus, iš kurių kiltų pareigos valstybėms narėms. Todėl, nesant nesuderinamumo su EB sutarties nuostatomis, valstybės narės negali būti įpareigotos pakeisti savo dvišalių susitarimų su trečiosiomis šalimis remiantis vien tik šiomis nuostatomis. Vis dėlto, generalinis advokatas pažymi, kad minėtos EB sutarties nuostatos išreiškia siekį prireikus apriboti kapitalo judėjimą tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių. Jis siūlo atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su EB sutarties 10 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu. Pasak generalinio advokato, lojalumo principas įpareigoja valstybes nares nesiimti priemonių, kurios galėtų pažeisti bet kokius Bendrijos tikslus ar siekius. Todėl, jo nuomone, valstybės narės privalo nesiimti priemonių, kurios galėtų pažeisti Bendrijos kompetenciją priimti teisės aktus, numatytus EB sutarties 57 straipsnio 2 dalyje, 59 straipsnyje ir 60 straipsnio 1 dalyje. Taip pat generalinis advokatas įvertino, kad aptariami Austrijos ir Švedijos dvišaliai susitarimai nenumato galimybių taikyti kapitalo judėjimą ribojančių priemonių, kurias gali priimti Bendrija.

Atsižvelgdamas į tai generalinis advokatas savo išvadoje laikosi nuomonės, kad Austrija ir Švedija, nesiimdamos reikiamų priemonių pašalinti dvišalių investicinių susitarimų su trečiosiomis šalimis nesuderinamumą pažeidė savo įsipareigojimus pagal EB sutartį.

Generalinio advokato išvada yra nešališkas ir nepriklausomas Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų įvertinimas ir ji Teisingumo Teismo neįpareigoja.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:35:34