Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 701
Dabar naršo: 20
Informacija apie 2008 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme priimtą sprendimą byloje C-195/08 PPU

2008 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Rinau (C‑195/08 PPU). Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi prejudicinio sprendimo nagrinėdamas bylą, kurioje Inga Rinau prašo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo dalies, kuria jos vaiko tėvui, Michaeliui Rinau, buvo priskirta vaiko globa, o ji įpareigota vaiką parvežti į Vokietiją.

Byla Rinau (C‑195/08 PPU) yra pirmoji byla, kurią Teisingumo Teismas išnagrinėjo pagal naująją prejudicinio sprendimo skubos procedūrą per šešias savaites. Joje Teisingumo Teismas aiškino kai kurias Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatas.

Aukščiausiasis Teismas pateikė keletą klausimų, kuriais iš esmės klausė, ar Vokietijos teismas galėjo išduoti pažymėjimą dėl sprendimo gražinti vaiką, jeigu sprendimą gražinti vaiką buvo priėmę ir Lietuvos teismai, ir ar jis gali nagrinėti Ingos Rinau prašymą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo.

Europos Teisingumo Teismas, nurodydamas, kad vienas iš pagrindinių Reglamento Nr. 2201/2003 tikslų yra vaiko interesų apsauga ir siekis atgrąsyti nuo vaikų grobimo bei pasiekti, kad vaikas būtų grąžintas nedelsiant, išaiškino, kad Vokietijos teismas teisėtai išdavė pažymėjimą dėl vaiko grąžinimo. Teisingumo Teismas rėmėsi tuo, kad pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 Vokietijos teismas gali išduoti tokį pažymėjimą tik tuomet, jeigu prieš tai buvo priimtas vaiko buvimo vietos valstybės (Lietuvos) teismo sprendimas negrąžinti vaiko ir apie šį sprendimą informuotas Vokietijos teismas. Pirmosios instancijos (Klaipėdos apygardos) teismas šioje byloje buvo priėmęs nutartį negrąžinti vaiko ir Vokietijos teismas apie tai buvo informuotas. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti grąžinti vaiką, netrukdo Vokietijos teismui išduoti tokio pažymėjimo, jeigu Vokietijos teismui priimant sprendimą vaikas faktiškai dar nebuvo gražintas.

Taip pat Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad, kadangi Vokietijos teismo pažymėjimas buvo išduotas pagal Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatas ir nebuvo pareikšta prieštaravimų jo autentiškumui, draudžiama ginčyti sprendimą grąžinti. Todėl vaiko buvimo valstybės narės teismas turi paskelbti vykdytinu sprendimą, dėl kurio išduotas pažymėjimas, ir patenkinti prašymą nedelsiant grąžinti vaiką.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:35:55