Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 891
Dabar naršo: 36
Informacija apie 2008 m. spalio 14 d. Europos Bendrijų teisingumo teisme priimtą sprendimą byloje C-353/06

2008 m. spalio 14 d., Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje Grunkin ir Paul, C-353/06, kurioje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Ši byla buvo sprendžiama pagal Vokietijos teismo Amtsgericht Flensburg prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Bendrijos sutarties 18 straipsnio, įtvirtinančio Sąjungos piliečių judėjimo laisvę, išaiškinimo.

Klausimas nacionaliniam teismui iškilo byloje, kurioje Vokietijos piliečiai Stefan Grunkin ir Dorothee Regina Paul siekia, kad Vokietijos institucijos pripažintų jų sūnui pagal Danijos teisę suteiktą pavardę Grunkin-Paul, kuri įrašyta Danijoje išduotame gimimo liudijime. Vokietijos įstatymai tokiais atvejais numato galimybę duoti vaikui tik tėvo (Grunkin) arba motinos (Paul) pavardę. Vokietijos teismas šioje byloje suabejojo, ar Europos Sąjungos teisė nedraudžia tokios Vokietijos kolizinės teisės normos, pagal kurią pavardžių nustatymo taisyklės priklauso tik nuo pilietybės.

Lietuva byloje Grunkin ir Paul siūlė nuspręsti, jog valstybės narės teisės norma, numatanti, kad pavardžių nustatymo taisyklės priklauso tik nuo pilietybės, tuo atveju, jeigu tokia nuostata lemia skirtingų pavardžių turėjimą skirtingose valstybėse narėse, yra nesuderinama su EB sutarties 18 straipsniu tiek, kiek ja nėra siekiama užtikrinti svarbesnių viešųjų interesų, tokių, kaip valstybinės kalbos interesai ir tradicijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje, kaip pavyzdį nurodydama lietuvių kalbos interesus ir tradicijas, ypatingą dėmesį skyrė tam, kad atkreiptų Teismo dėmesį, jog tam tikrais atvejais užsienyje suteiktų pavardžių pripažinimas gali pakenkti, pavyzdžiui, kalbos interesams. Lietuvių kalbos atveju tai būtų tos situacijos, jeigu užsienyje Lietuvos pilietėms moterims būtų suteiktos lietuviškos vyriškos formos pavardės, o piliečiams vyrams – moteriškos formos pavardės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, toks dvigubos pavardės pripažinimas, kurio prašoma pagrindinėje byloje, kalbos ar kitiems svarbesniems interesams lyg ir neturėtų pakenkti, nebent Vokietija įrodytų priešingai.

Teisingumo Teismas šioje byloje konstatavo, kad nepatogumai, susiję su skirtingų pavardžių skirtingose valstybėse narėse turėjimu, yra laisvo judėjimo kliūtis, prieštaraujanti EB sutarties 18 straipsniui. Toliau savo sprendime Teisingumo Teismas pirmąjį kartą pripažino, kad tokia EB sutarties 18 straipsnyje įtvirtintos judėjimo laisvės kliūtis gali būti pateisinama, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga teisėtai siekiamam tikslui, kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją šioje byloje.

Vis dėlto, išnagrinėjęs Vokietijos nacionaliniame teisme svarstomos pagrindinės bylos aplinkybes, Teisingumo Teismas pripažino, kad Vokietijos nurodytos priežastys nepateisina judėjimo laisvės apribojimų ir konstatavo, kad pagrindinėje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis minėta Vokietijos teisės norma prieštarauja EB sutarties 18 straipsniui.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-03-01 16:12:29