Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 754
Dabar naršo: 59
Informacija apie 2009 m. gegužės 14 d. Generalinio advokato Europos Teisingumo Teismui pateiktą išvadą byloje C-192/08

2009 m. gegužės 14 d. generalinis advokatas Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer paskelbė savo išvadą Europos Bendrijų Teisingumo Teisme svarstomoje byloje TeliaSonera Finland Oyj C-192/08, kurioje pastabas yra pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Suomijos nacionalinis teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva) 4 straipsnio 1 dalies kartu su, pirma, 5, 6 ir 8 konstatuojamosiomis dalimis bei, antra, su jos 8 ir 5 straipsniais aiškinimo. Nacionalinis teismas klausė, ar nacionalinė nuostata gali nustatyti, jog kiekviena telekomunikacijų įmonė privalo derėtis dėl sujungimo su kitomis telekomunikacijų įmonėmis, ir, jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti, jog derybų pareiga nebuvo įvykdyta, jei didelės įtakos rinkoje neturinti telekomunikacijų įmonė pasiūlė kitai įmonei sujungimą tokiomis sąlygomis, kurios, institucijos nuomone, yra visiškai vienašalės ir gali trukdyti konkurencinės mažmeninės rinkos atsiradimui, nes faktiškai neleido pastarajai įmonei pasiūlyti savo klientams galimybės išsiųsti daugiaformačių pranešimų galutiniams paslaugų gavėjams, prisijungusiems prie telekomunikacijų bendrovės tinklo, ir, jei į šį klausimą taip pat būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinė reguliavimo institucija savo sprendimu gali įpareigoti telekomunikacijos įmonę, kuri, kaip minėta, neturi didelės įtakos rinkoje, sąžiningai derėtis dėl trumpųjų bei daugiaformačių pranešimų paslaugų sujungimo tarp įmonių sistemų taip, kad komercinėse derybose būtų atsižvelgta į sujungimu siekiamus tikslus, ir pačios derybos būtų vedamos remiantis tuo, jog turi būti užtikrinamas trumpųjų bei daugiaformačių pranešimų siuntimo tarp įmonių sistemų paslaugų veiksmingumas tinkamomis sąlygomis, taip, kad paslaugų gavėjai turėtų galimybę naudotis telekomunikacijos įmonių ryšių paslaugomis?

Generalinis advokatas Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer savo išvadoje nurodė, kad 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų 4 straipsnio 1 dalis kartu su, pirma, 5, 6 ir 8 konstatuojamosiomis dalimis bei, antra, su jos 8 ir 5 straipsniais, turi būti aiškinama taip, kad:

a) kad nacionalinėje teisėje gali būti nustatyta, jog kiekviena telekomunikacijų įmonė, nepaisant to, ar ji turi didelę įtaką rinkoje, privalo derėtis dėl sujungimo su kitomis telekomunikacijų įmonėmis, jei minėta įmonė yra viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorius (opérateur de réseaux publics de télécommunications);

b) nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti, jog derybų pareiga nebuvo įvykdyta, jei didelės įtakos rinkoje neturinti telekomunikacijų įmonė pasiūlė kitai įmonei sujungimą tokiomis sąlygomis, kurios, institucijos nuomonė, yra visiškai vienašalės ir gali trukdyti konkurencinės mažmeninės rinkos atsiradimui, nes faktiškai neleido pastarajai įmonei pasiūlyti savo klientams galimybės išsiųsti daugiaformačių pranešimų galutiniams paslaugų gavėjams, prisijungusiems prie telekomunikacijos bendrovės tinklo,

c)  nacionalinė reguliavimo institucija savo sprendimu negali įpareigoti telekomunikacijų įmonės sąžiningai derėtis dėl trumpųjų bei daugiaformačių pranešimų paslaugų sujungimo tarp įmonių sistemų, nepaisant to, kad, remiantis direktyvos 2002/19 5 strapsnio 4 dalimi, ji yra įgaliota reikalauti, kad telekomunikacijų įmonė, kuri, kaip minėta, neturi didelės įtakos rinkoje, tačiau kuri kontroliuoja prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, sąžiningai derėtųsi dėl jos tinklų sujungimo su kitos įmonės tinklais siekiant užtikrinti tinkamą  trumpųjų bei daugiaformačių pranešimų paslaugų sistemos funkcionavimą, ypač atsižvelgiant į galutinio vartotojo interesus, su sąlyga, kad kitos Prieigos direktyvos 5 straipsnio ir Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 3 dalies sąlygos yra įvykdytos.

 2) Atsižvelgiant į  Prieigos direktyvos 4 straipsnio išaiškinimą, pareiga sąžiningai derėtis dėl sujungimo priklauso nuo Imez Ab tinklo pobūdžio, kadangi minėtas straipsnis šią pareigą įtvirtina tik viešųjų elektroninių ryšių operatoriams, nepriklausomai nuo jų rinkos galios. Nacionalinis teismas turi įvertinti ar IMEZ Ab yra viešųjų elektroninių ryšių operatorius Pagrindų direktyvos prasme. Šiuo tikslu nacionalinis teismas turi atsižvelgti į įmonių galimybę teikti lygiavertes funkcijas atitinkančias paslaugas, ypač viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, arba į galimybę prisidėti prie tokių paslaugų teikimo.

Generalinio advokato išvada nėra privaloma Teisingumo Teismui, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:40:13