Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 754
Dabar naršo: 59
Informacija apie 2009 m. rugsėjo 10 d. Generalinio advokato pateiktą Europos Teisingumo Teismui išvadą byloje C-118/07

2009 m. rugsėjo 10 d. Generalinė advokatė Sharpston paskelbė savo išvadą byloje Komisija prieš Suomiją (C-118/07), į kurią, palaikydama Suomiją yra įstojusi ir Lietuvos Respublika. Šioje byloje Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Suomija, nesiimdama tinkamų priemonių, skirtų pašalinti nesuderinamumams tarp savo dvišalių investicijų sutarčių su kai kuriomis trečiosiomis valstybėmis (Rusijos Federacija, Baltarusija, Kinija, Malaizija, Šri Lanka ir Uzbekistanu) ir EB sutarties, Suomija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB sutarties 307 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjami Suomijos dvišaliai investiciniai susitarimai garantuoja laisvą kapitalo judėjimą su trečiosiomis šalimis. Kita vertus EB sutarties 57 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnis ir 60 straipsnio 1 dalis numato, kad tam tikrais atvejais Bendrijos institucijos gali priimti priemones, apribojančias kapitalo judėjimą su trečiosiomis šalimis. Todėl Komisija teigia, kad Bendrijai priėmus tokias apribojančias priemones Suomija negalėtų efektyviai jų taikyti, ir todėl, nepašalindama tokių tarptautinių susitarimų nuostatų, ji pažeidžia savo įsipareigojimus pagal EB teisę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktose pastabose buvo atvirkščiai tvirtinama, kad Komisijos keliamas Suomijos dvišalių sutarčių nesuderinamumas su EB sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo yra tik hipotetinis, todėl Komisijos ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Generalinė advokatė Sharpston, vertindama galimą dvišalių susitarimų nesuderinamumą nurodė, kad Teisingumo Teismas panašiais klausimais jau pasisakė ankstesnėje praktikoje (Komisija prieš Austriją (C-205/06) ir Komisija prieš Švediją (C-249/06)). Ji nurodė, kad Tarybos kompetencija pagal EB 57 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio ir 60 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų šalių atžvilgiu vienašališkai nustatyti ribojančias priemones anksčiau valstybės narės ir trečiosios šalies sudaryto susitarimo sritį atitinkančioje arba su ja susijusioje srityje, yra nesuderinama su valstybės susitarimu, jei jame nėra nuostatos, leidžiančios atitinkamai valstybei narei įgyvendinti savo teises ir vykdyti įsipareigojimus kaip Bendrijos narei ir to neleidžia joks tarptautinės teisės mechanizmas. Generalinės advokatės nuomone, tokios aiškios išimtinės nuostatos, leidžiančios atitinkamai jai įgyvendinti savo įsipareigojimus kaip Bendrijos narei, aiškiai įtvirtinta nėra. Taip pat Suomija nepateikė garantijų, kad ji galėtų imtis tokių priemonių nesant aiškių nuostatų dvišaliuose susitarimuose.

Atsižvelgdamas į tai generalinė advokatė Sharpston savo išvadoje laikosi nuomonės, kad Suomija, nesiimdama reikiamų priemonių pašalinti šiuos dvišalių investicinių susitarimų su trečiosiomis šalimis nesuderinamumus, pažeidė savo įsipareigojimus pagal EB sutartį.

Generalinio advokato išvada yra nešališkas ir nepriklausomas Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų įvertinimas ir ji Teisingumo Teismo neįpareigoja.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2011-10-06 10:41:01