Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 931
Dabar naršo: 59
Informacija apie Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pristatytą LR Vyriausybės poziciją

Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pirmą kartą buvo pristatyta LR Vyriausybės pozicija

 

2007 m. sausio 9 d. vykusiame Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Liuksemburgas) posėdyje byloje C-341/05 Laval un partneri pirmą kartą buvo pristatyta LR Vyriausybės pozicija.

Pagrindinėje byloje Švedijos teisme ieškovė – Latvijos statybų bendrovė Laval un partneri Ltd pateikė ieškinį siekdama žalos, kurią atsakovės (Švedijos statybų sektoriaus ir elektrikų profesinės sąjungos) sukėlė blokuodamos Laval un Partneri Ltd veiklą Švedijoje, atlyginimo. Nuo 2004 m. gegužės mėn. ieškovė siekė teikti statybos paslaugas Švedijoje. 2004 m. birželio mėn. atsakovės (statybos sektoriaus ir elektrikų profesinės sąjungos) pradėjo reikalauti, kad Laval un Partneri Ltd pasirašytų su jomis kolektyvinę sutartį. Latvijos bendrovei atsisakius pasirašyti tokią kolektyvinę sutartį, Švedijos profsąjungos pradėjo ir tęsė blokados formos streiką, faktiškai trukdydamos bendrovei vykdyti veiklą.

Šioje Teisingumo Teismo byloje dalyvavo 18 bylos šalių – ieškovė, atsakovės, trylika ES valstybių narių, Norvegija, EB Komisija ir ELPA Priežiūros institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentus Teisingumo Teismo Didžiajai kolegijai pristatė Lietuvos Respublikos atstovas ETT – Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.

Laval atstovai, Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija vadovavosi pozicija, kad EB sutarties nuostatos dėl laisvo paslaugų teikimo (EB sutarties 49 straipsnis) ir diskriminacijos dėl pilietybės draudimo (EB sutarties 12 straipsnis) ir 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės aktus ir praktiką, leidžiančius profsąjungoms rengti blokados formos streiką, siekiant priversti laikinai veiklą vykdantį užsienio paslaugų teikėją pasirašyti kolektyvinę sutartį, ir pagal kuriuos draudimas rengti streiką, siekiant pažeisti jau sudarytą kolektyvinę sutartį, netaikomas streikui prieš užsienio paslaugų teikėją.

Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Komisija užėmė tarpinę poziciją, nurodydamos, kad tokia praktika kaip nagrinėjamoje byloje galėtų neprieštarauti ES teisei, jei būtų tenkinamos tam tikros sąlygos.

Švedijos profsąjungų atstovai, Švedija, Suomija, Danija, Airija, Norvegija, ELPA Priežiūros institucija, Austrija, Prancūzija, Ispanija užėmė poziciją, pagal kurią tokiais atvejais ES teisė nepažeidžiama.

Tikėtina, kad generalinio advokato Paollo Mengozzi išvada ir teismo sprendimas bus paskelbti iki 2007 metų pabaigos.

Atgal



« Grįžti atgalPaskutinis atnaujinimas: 2014-05-08 10:26:01
Apie departamentą
Istorija