Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1214
Dabar naršo: 87
Naujienos
2017-07-28
Generalinis advokatas pateikė išvadą byloje Tupikas, C-270/17 PPU

2017 m. liepos 26 d. pateikta generalinio advokato išvada byloje Tupikas, C-270/17 PPU, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šioje byloje Nyderlandų teismas (Rechtbank Amsterdam) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR) aiškinimo. Byloje iš esmės yra keliamas klausimas, ar apeliacinis procesas yra laikytinas teisminiu nagrinėjimu, po kurio priimamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį.

Byla Teisingumo Teisme yra nagrinėjama skubos procedūra, nes nuteistasis pagrindinėje byloje yra sulaikytas.

Pagrindinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. T. Tupikas, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. išdavė Europos arešto orderį (toliau – EAO), yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šiam piliečiui 2016 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrė galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis šį nuosprendį apskundė prašydamas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Vėliau nuteistasis nuo bausmės vykdymo pasislėpė.

Klaipėdos apygardos teismo išduoto EAO d punkte, kuriame reikalaujama nurodyti, ar asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, pažymėti du punktai: 1 punktas „Taip, asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas“ ir 3.1b punktas „asmeniui nebuvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, tačiau jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą ir kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą“.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Nyderlandų teismas nurodo, kad iš pateikto EAO ir kitos šio teismo turimos informacijos nėra aišku, ar nuteistasis dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma nuteistojo pateikta apeliacija. Šis teismas taip pat nurodo, kad Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas pagrindas atsisakyti vykdyti EAO, išduotą siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą, jeigu asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas tas sprendimas. Vis dėlto, Nyderlandų teismui nėra aišku, ar apeliacinis procesas yra laikytinas teisminiu nagrinėjimu, po kurio priimamas sprendimas. 

Atsižvelgdamas į visa tai, Nyderlandų teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjamą ir pateikti Teisingumo Teismui šį klausimą[1]:

„Ar apeliacinis procesas,

  • kurio metu nagrinėjama bylos esmė ir

  • kurio metu priimamas (naujas) nuosprendis ir (ar) paliekamas nepakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas,

  • ir kai Europos arešto orderiu siekiama įgyvendinti šį nuosprendį,

laikytinas teisminiu nagrinėjimu, po kurio priimamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį?“ 

Generalinis advokatas Teisingumo Teismui į pateiktą klausimą siūlo atsakyti taip, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį „teisminis nagrinėjimas, po kurio priimamas sprendimas“ turi būti suprantamas taip, kad tai yra tokia paskutinė baudžiamosios bylos nagrinėjimo instancija, kurioje byla nagrinėjama iš esmės, o būtent nagrinėjami kaltės arba bausmės skyrimo klausimai, ir po kurios nuosprendis tampa galutinis.

Atsižvelgiant į tai, sprendimas taikyti neprivalomą atsisakymo vykdyti EAO pagrindą pagal minėtą nuostatą tenka vykdančiajai teisminei institucijai, kuri, remdamasi visomis žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo galėti įvertinti pagarbą suinteresuotojo asmens gynybos teisėms[2].  

 


[1]Neoficialus klausimo vertimas į lietuvių kalbą.

[2] Neoficialus generalinio advokato išvados vertimas į lietuvių kalbą.

Spausdinimo versija  Spausdinimo versija