Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1058
Dabar naršo: 46
Naujienos
2017-11-23
Generalinis advokatas pateikė išvadą byloje Specializuotas transportas, C-531/16

2017 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) generalinis advokatas pateikė išvadą byloje Specializuotas transportas, C-531/16, kurioje į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ 78.3 papunkčiu, teikė rašytines pastabas šioje byloje. Generalinio advokato išvada šioje byloje atitiko Lietuvos Respublikos poziciją.

Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – perkančioji organizacija) organizuoto Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo konkurso, kuriame dalyvavo tarpusavyje susijusios įmonės, kurios galimai pateikė nekonkuruojančius pasiūlymus. Pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai: a) UAB „Specialus autotransportas“ (toliau – tiekėja A), b) UAB „Specializuotas transportas“ (toliau – tiekėja B), c) UAB „Ekonovus“, d) ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“. Tiekėjos A ir B yra patronuojamosios UAB „Ecoservice“ bendrovės. Kartu su savo pasiūlymu tiekėja B pati pateikė priesaikos deklaraciją, joje nurodė, kad konkurse dalyvauja savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų ūkio subjektų, kurie gali būti su ja susiję, ir prašė, kad perkančioji organizacija visus kitus asmenis vertintų kaip jos konkurentus. Be to, ji nurodė įsipareigojanti paprašyta pateikti su ja susijusių ūkio subjektų sąrašą. Perkančioji organizacija atmetė tiekėjos A pasiūlymą, nes šis neatitiko vienos iš pirkimo sąlygų šio sprendimo ji neskundė. Galiausiai sutartį nuspręsta sudaryti su tiekėja B. Ieškovė VSA Vilnius pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl netinkamo tiekėjų A ir B pasiūlymų vertinimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Atmetus pretenziją, VSA Vilnius pareiškė ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami šie klausimai:

1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 45 ir 56 straipsnių nuostatose įtvirtintos asmenų ir paslaugų judėjimo laisvės, Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnyje nustatyti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad jei tarpusavyje susiję tiekėjai, kurių ekonominiai, vadybos, finansiniai ar kiti ryšiai objektyviai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo ir (ar) gali sudaryti prielaidas dėl to turėti pranašumo prieš kitus tiekėjus, tame pačiame viešojo pirkimo konkurse nusprendę pateikti atskirus (savarankiškus) pasiūlymus, dėl to privalo perkančiajai organizacijai, net jei ji atskirai to jų nesiteirauja, šiuos savo ryšius išviešinti?

2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą:

a) būtų teigiamas – ar tuomet tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo aplinkybė pakankama perkančiajai organizacijai pripažinti, o peržiūros institucijai (teismui) spręsti, kad tame pačiame viešojo pirkimo konkurse atskirus pasiūlymus pateikę tarpusavyje susiję tiekėjai dalyvauja realiai nekonkuruodami (fiktyviai)?

b) būtų neigiamas – ar tuomet perkančiajai organizacijai tenka tokiu tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimo ir iš to kylančių padarinių rizika, jei ji pati viešojo pirkimo dokumentuose tokios dalyvių pareigos nenurodo?

3. Ar pirmajame klausime nurodytos teisės normos ir Direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 1 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa bei šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad:

a) jei viešojo pirkimo procedūrų metu perkančiajai organizacijai bet kokiu būdu paaiškėja reikšmingi kelių konkurso dalyvių tarpusavio ryšiai, ji, nepriklausomai nuo savo šio fakto ir (ar) kitų aplinkybių (pvz., tiekėjų pasiūlymų formos ir turinio nepanašumas ir pan.) vertinimo, privalo atskirai kreiptis į susijusius konkurso dalyvius ir jų prašyti paaiškinti, ar ir kaip asmeninė jų padėtis suderinama su laisva ir sąžininga tiekėjų konkurencija?

b) perkančiajai organizacijai tokią pareigą turint, bet nevykdant, teismui tai yra pakankamas pagrindas jos veiksmus, neužtikrinusius procedūrų skaidrumo ir objektyvumo, pripažinti neteisėtais?

4. Ar trečiajame klausime nurodytos teisės normos ir SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:

a) tiekėjai (ieškovei), sužinojusiai apie vienos iš susijusių viešojo pirkimo konkurso dalyvių mažiausios kainos pasiūlymo atmetimą ir kitos pripažinimą pirkimo laimėtoja, taip pat atsižvelgiant į kitas su šiomis tiekėjomis ir jų dalyvavimu pirkime susijusias aplinkybes ir kai dėl visų šių aplinkybių perkančioji organizacija nesiėmė jokių veiksmų, tik ši informacija pakankama pagrįsti peržiūros institucijai reiškiamą reikalavimą pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, neužtikrinusius procedūrų skaidrumo ir objektyvumo, papildomai iš ieškovės nereikalaujant konkrečiai įrodyti tarpusavyje susijusių tiekėjų nesąžiningo elgesio?

b) tarpusavyje susijusios tiekėjos perkančiajai organizacijai neįrodo, kad realiai ir sąžiningai varžėsi viešojo pirkimo konkurse tik todėl, kad viena šių tiekėjų savanoriškai pateikė sąžiningo dalyvavimo deklaraciją, pas šią tiekėją įdiegti dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kokybės vadybos standartai, be to, šių dalyvių pasiūlymų forma ir turinys nėra identiški?

5. Ar tame pačiame konkurse, kurio vertė siekia tarptautinio pirkimo vertę ir kurį paskelbusios perkančiosios organizacijos buveinės ir paslaugų teikimo vieta nėra labai nutolusi nuo kitos valstybės narės (Latvijos Respublikos), atskirai dalyvaujančių tarpusavyje susijusių ūkio subjektų veiksmai gali būti vertinami pagal SESV 101 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią Teisingumo Teismo praktiką?

Generalinis advokatas savo išvadoje Teisingumo Teismui siūlo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus klausimus atsakyti, kad SESV 45, 56 straipsniai ir Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 2 straipsnis turi būti aiškinami taip:

1. Nesant aiškios teisės normos arba paslaugų sutarties sudarymą reglamentuojančių sąlygų specialios nuostatos, atskirus pasiūlymus toje pačioje procedūroje pateikę tarpusavyje susiję tiekėjai neprivalo perkančiajai organizacijai būtinai pranešti apie savo ryšius.

2. Perkančioji organizacija privalo šių tiekėjų paprašyti pateikti, jos manymu, reikiamos informacijos, jeigu, atsižvelgiant į per procedūrą turimus duomenis, jai kyla abejonių, kad jų dalyvavimas toje pačioje procedūroje gali pakenkti skaidrumui ir iškreipti konkurenciją tarp paslaugą teikti siekiančių subjektų.

Primename, kad generalinio advokato išvada yra svarbi vieno iš Teisingumo Teismo narių nuomonė, tačiau Teisingumo Teismo, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje, nesaisto. Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje (arba raštu) visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl tam tikrų pateiktų bylų, stengiantis Teisingumo Teismui padėti atlikti savo uždavinį.

Nuoroda į generalinio advokato išvadą internete:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=197008&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=757627
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija