Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 1035
Dabar naršo: 34
Naujienos
2018-10-26
2018 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Roche Lietuva, C-413/17, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktą poziciją

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja kasacinę bylą dėl pareiškėjos UAB „Roche Lietuva“ ir atsakovės VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikos, kuri organizavo viešojo pirkimo procedūrą (įsigyti asmens sveikatos priežiūros laboratorinės diagnostikos prietaisų nuomą kartu su šių prietaisų veikimą užtikrinančiomis paslaugomis ir medžiagomis), iš kurios pašalino UAB „Roche Lietuva“. Pareiškėja ginčija viešojo pirkimo technines specifikacijas kaip nepagrįstai ribojančias tiekėjų konkurenciją, nes nustatė specifinius reikalavimus, faktiškai pritaikytus tam tikrų kraujo analizatorių gamintojų prekių charakteristikoms. Atsakovė technines pirkimo sąlygas grindė tyrimų kokybe ir asmenų sveikatos apsauga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami klausimai dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo išaiškinimo. Bylos klausimai aktualūs Lietuvos Respublikai ne tik šioje konkrečioje byloje, bet svarbūs išsiaiškinant, ar tam tikrose srityse atliekamų viešųjų pirkimų atžvilgiu ES  įstatymų leidėjo suteikta perkančiosioms organizacijoms plati diskrecijos teisė nustatyti pirkimo objekto technines specifikacijas gali būti ribojama remiantis tokiomis priežastimis kaip pirkimų srities sudėtingumas, t.y. aiškinant diskrecijos teisę siauriau nei numatyta ES teisės akte.

Lietuvos Respublikos pozicijoje, kuri buvo išdėstyta rašytinėse pastabose, teigiama, kad kai perkančioji organizacija – asmens sveikatos priežiūros įstaiga – viešojo pirkimo konkurso būdu siekia įsigyti prekes (medicinos diagnostikos įrangą ir priemones) ar tam tikras teises į jas tam, kad pati galėtų atlikti tyrimus, jos diskrecija plati ir apima teisę nustatyti techninės specifikacijos sąlygas prekėms, kuriomis (sąlygomis) izoliuotai apibūdinamos atskiros įrangos ir (ar) priemonių veikimo (techninės) ir naudojimo (funkcinės) savybės, taip pat apibrėžiami atliktinų tyrimų kokybiniai parametrai ir tyrimų laboratorijos darbo veiksmingumas, kurių turinys atskirai aprašomas to paties viešojo pirkimo nuostatose. Direktyvoje 2004/18/EB apibrėžta plati perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti technines sąlygas, kuri neturi būti aiškinama siauriau priklausomai nuo srities, kurioje vykdomas viešasis pirkimas. Techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai (laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų). Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, ar techninėje specifikacijoje apibrėžti reikalavimai yra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, ar jais nėra siekiama apriboti konkurenciją, nesukuriama netiesioginės diskriminacijos situacija (kai naudojamos teisėtos sąlygos, bet jų derinys (ar visuma) specialiai pritaikytas vienam tiekėjui ar gamintojui).

Teisingumo Teismas išaiškino (iš esmės atkartodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją byloje) taip:

„2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 18 ir 42 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos perkančioji organizacija neįpareigojama formuluojant viešojo medicininių prekių pirkimo konkurso techninę specifikaciją iš principo teikti pirmenybės arba medicinos aparatų individualių charakteristikų svarbai, arba šių aparatų veikimo rezultato svarbai, bet yra reikalaujama, kad techninė specifikacija apskritai atitiktų vienodo požiūrio ir proporcingumo principus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar jo nagrinėjamoje byloje aptariama techninė specifikacija atitinka šiuos reikalavimus.“

Taigi, Teisingumo Teismui priėmus šį sprendimą nereikės keisti nacionalinių viešųjų pirkimų teisės aktų ir perkančiajai organizacijai išliks teisė apibrėžti pirkimo objektą, laikantis nurodytų principų.

Nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimą interneto svetainėje:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=207009&pageIndex=0&doclang=lt& mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2496291
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija