Generalinis direktorius
 
 
 
 
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 2989
Dabar naršo: 36
Klausimai-atsakymai
2017-05-19
Sveiki. Norėčiau pasiteirauti, kokios pasekmės būtų valstybei narei, tarkime Lietuvai, jeigu ji Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų dar ir trečiąjį lengvatinį tarifą? Kadangi pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 98 str 1 d. valstybėms narėms leidžiama taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Kas pažeidimo procedūrą turėtų inicijuoti? Kokios to pasekmės valstybei? Dėkoju.

Atsakymas

Dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifų paminėtina, kad 2006 m. lapkričio 28  d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) 97 straipsnyje yra nustatyta taisyklė dėl standartinio PVM tarifo, taikomo prekėms ir paslaugoms. Valstybėms narėms palikta teisė apsispręsti tik dėl maksimalaus jo dydžio, nes minimalus standartinio PVM tarifo dydis privalomai nustatytas – negali būti mažesnis nei 15 %.

Direktyvos 2006/112/EB 98 straipsnyje yra nustatyta kita taisyklė dėl lengvatinių PVM tarifų, kuri nurodo, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus konkrečioms prekėms arba paslaugoms, išvardytoms šios direktyvos III priede. Direktyvos 2006/112/EB 99 straipsnyje nurodyta, kad lengvatiniai PVM tarifai negali būti mažesni negu 5 %. Esant tam tikroms sąlygoms taip pat gali būti taikomos įvairios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šių taisyklių (mažesni tarifai, sumažinti tarifai kitoms prekėms ir paslaugoms ir pan.). Tačiau pagrindinė taisyklė, susijusi su lengvatinių PVM tarifų nustatymu yra ta, kad valstybės narės turi pasirinkimą nustatyti tik vieną arba du lengvatinius PVM tarifus pasirenkant jų procentinę išraišką (ne mažesni negu 5 %) bei taikyti juos konkrečiai įvardintų prekių ir paslaugų kategorijoms. Papildomai šį prekių ir paslaugų kategorijų sąrašą praplečia tik Direktyvos 2006/112/EB 102 – 129 straipsniuose atskirai įvardintos prekių ir paslaugų kategorijos, kurioms gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai.

Kaip matyti iš Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, neriboto skaičiaus lengvatinių tarifų (trijų ir dar daugiau lengvatinių tarifų pasirinkimo) nustatymo teisės valstybėms narėms šis Europos Sąjungos teisės aktas nesuteikia. Atitinkamai valstybė narė, kuri privalo tinkamai perkelti ir įgyvendinti Direktyvos  2006/112/EB nuostatas nacionalinėje teisėje, įvedusi tam tikrų prekių ir paslaugų atžvilgiu trečią lengvatinį tarifą, pažeistų Direktyvos 2006/112/EB nuostatas.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį Europos Komisija gali imtis iniciatyvos ir pradėti pažeidimo procedūrą dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo. Praktikoje Komisija, manydama, kad kuri nors valstybė narė netinkamai perkėlė ir taiko ES teisės aktų nuostatas (ar Komisija gavo tokio pobūdžio skundą), bando greitai išspręsti problemą su atitinkama valstybe nare susisiekdama ir teikdama taip vadinamą „neoficialų paklausimą“ per informacinę sistemą „EU Pilot“. Tuo atveju, kai valstybės narės pateikta faktinė, teisinė informacija ar paaiškinimai dėl galimo ES teisės pažeidimo netenkina Komisijos, ar valstybė narė nesutinka, nesusiderina su Komisija, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo procedūrą.

Oficialią pažeidimo procedūrą sudaro keli Sutartyse numatyti etapai[1]:

1. Oficialus pranešimas, kuriuo Komisija prašo valstybės narės vyriausybės ne vėliau kaip per 2 mėnesius pateikti pastabas dėl neatitikties problemos.

2. Pagrįsta nuomonė, kuri pateikiama, kai laiku negautas atsakymas į oficialų pranešimą ar Komisijos netenkina valstybės narės pateiktas atsakymas į oficialų pranešimą. Pagrįstoje nuomonėje Komisija pateikia pagrindimą ir paaiškinimus apie ES teisės pažeidimą, kurį nustatė konkrečios valstybės narės nacionalinėje teisėje ar teisės taikymo praktikoje. Kaip ir oficialaus pranešimo atveju valstybės narės vyriausybė taip pat ne vėliau kaip per 2 mėnesius turi užtikrinti atitiktį ES teisei.

3. Jeigu Komisijos netenkina valstybės narės vyriausybės pateikti paaiškinimai į pateiktą pagrįstą nuomonę, Komisija gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pradėdama teisminę procedūrą.

4. Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame Teismas nusprendžia, ar valstybė narė pažeidė ES teisę. Tuomet valstybės narės vyriausybė yra atsakinga už kuo greitesnį savo teisės aktų arba praktikos pakeitimą pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą.

5. Nauja byla pradedama Teisingumo Teisme, jei po sprendimo priėmimo valstybė narė ir toliau neužtikrina atitikties ES teisei. Tuomet Komisija siunčia kitą oficialų pranešimą valstybei narei. Jeigu negaunamas valstybės narės atsakymas ar jis netenkina Komisijos, tuomet Komisija gali pateikti Teismui ieškinį ir pasiūlyti skirti valstybei narei sumokėti vienkartinę sumą ir (arba) baudą.



[1] Žr. SESV 258 – 260 straipsnius.

Atgal
Apie departamentą
Istorija